Kaip sukarti dvigubą distanciją arba turistas.lt nuotykių maratono atgarsiai

Birštono vardas skambėjo paskutines dvi savaites taip dažnai, kaip niekad. Prisipažinsiu, apie šį miestelį žinojau tik tiek, kad turi slidinėjimo trasą, daug sanatorijų, mineralinį vandenį ir yra prie Nemuno. Penktadienio vakaras. Kuprinės sukrautos, dviračiai pritvirtinti ant Vėtros bagažinės. Nuotaika pakili, nusiteikėm „blogam“ lietingam orui. Nors blogas dažniau būna ne oras, o apranga .

Pakeliui stebim išdykaujančios gamtos reiškinius. Violetinis dangus, tarsi specialiųjų efektų filme perskrostas žaibo, perkūno muzika ir išdaigas vainikuojanti laumės juosta.

Sutemus prašokam posūkį. Apsisukę Prienuose jau maišom Birštono miestelį. Po ranka papuola sanatorijų gyventojai, niekas čia negirdėjęs apie tvenkinį ar ežerą . Darex‘as telefonu nupasakoja dislokacijos vietą, susitinkam su bičiulių trijule.

Tempiam lauk iš mašinos daiktus, į palapinių miestelį varomės dviračius. Devynios vakaro, prasideda naktinio orientavimosi varžybos. Su Skaiste dalyvaujam kitose nei visi - greitojo palapinės statymo! Sumetam daiktus, surakinu dviračius, persirengiam ir lekiam į startą. Užsiregistruojam ir paskutinę minutę startuojam.

Didžioji masė jau buvo dingusi iš starto. Pakeliui lenkėm vaikų būrius ir jų vadovus. Keliems rodžiau ir paaiškinau, kur būna punktai paslėpti, ar takelis teisingas. Pagelbėjau ir pasiklydusiems susigaudyt, kurioje žemėlapio vietoje randasi . Prieš metus pats panašus grybas buvau, bet dabar OS žemėlapis daug maloniau skaitosi!

Prie vieno kontrolinio punkto sutinkam Georgijų su trijų damų draugija. Keliai su šia kompanija kelis kartus miške persipina. Neskaitant kelių smulkių neatitikimų žemėlapyje, viskas susirinko nesunkiai. Net ir paliktą už starto „vaikščiojantį“ KP finišuojant sutikom.

Užsimaniau vieną atkarpą nuo tolimiausio KP kirsti tiesesniu, bet nepopuliariu keliuku palei upę. Pasigrožėjom vienatvėje žvaigždėmis, išgąsdinau Nemuno bebrus, pasibaigus takeliui pelkėtą mišką kirtom azimutu per brūzgynus. Birštono raganos nesutikom, bet užtat batus pagirdėm šviežia miško drėgme. Eilinį kartą įsitikinau – tiesiausias ne visada greičiausias. Bet į kontrolinį tilpom.      

Grįžus Skaistė pirmiausiai puolė prie maisto. Čia laukė siurprizas. Rado tik šviežios šoninės ir dešros likučius maišelyje, paliktus dog-trekingo dalyvio Rekso. Gerai kad alaus neišgėrė . Vakarienės nebeturime, bet užtat vienas šunelis Birštone jautėsi ypač sotus . Ačiū Darex‘ui už pagamintą ekspromtu pomidorinę garbanėlių užkandą su dešra. Buvo super skanu!

Laužas, šiluma, žalia devynis kartus. Miegot.

Ryte skamba Nokia, pasirodo gretimoj palapinėj. Prasidėjo rytinis judesys, uf kaip tingisi.. Miego trūksta, bet kai kas kūreno ugnį iki ankstyvo ryto... Treneriukas gąsdina, kad tas kai kas net nesikels į varžybas. Blefas, nepraėjo . Darex‘as, sukaupęs visas jėgas, išlindo iš palapinės. Prausiamės, verda vanduo, geriu kavą, maunam į startą. Pakeliui prasičiuchinsiu.. Nurodymų prieš startą nebuvo kada klausyt, bet kažkas nugirdo.  

Keturiese balnojam aliuminius žirgus, pasiimam dieninius žemėlapius. Šie turi legendas. Reiškias varysim pažindintis su Birštono kraštu. Darex‘as foros nedavė, iš karto užspaudė pedalus!

Renkam pirmus punktus Birštone. Prieplaukoj nerandam kelto, nutariam keltis į kitą pusę ne su visa laukiančia minia, o grįžtant. Optimistai vienok . Stovi prie Vytauto kalno tokia būdelė, kurioje bėga iš krano mineralinis, tik negazuotas. Fūj, sūrus, labai trūksta angliarūgštės. Todėl ir nemokamas.

Pamačiau, kaip atrodo slidinėjimo kalnas. Neįspūdingas, panašiai kaip Anykščiuose. Įsivaizduoju, koks ten būna skruzdėlynas žiemą. Nuo šalimais esančio Vytauto kalno būtų žymiai smagiau lėkti slidėmis!

Renkam punktus landžiodami po keliais į vamzdžius, ieškodami kelio į salą ir panašiai. Keliai pravažiavimui ne patys lengviausi, todėl visų tempas skirtingas. Nurovėm asfaltu trise, sustojom ir laukiam ketvirto Tado. Taip ir nesulaukėm, nusprendėm kad atgal pasuko . Tai ir buvo klaida, reikėjo žemėlapį geriau patyrinėti. Nusprendžiau, kad žemėlapis tiesiog per senas, todėl vietoj žvyrkelio jau nutiestas tarpmiestinis asfaltuotas plentas . Beieškant maždaug 10km nuo tikslo sunykusio pilkapio, su vietinio žmogelio pagalba išsiaiškinu, kad esame gerokai už turimo žemėlapio ribų. Hmm, ot šūdas. Taip bandydami rasti reikiamą keliuką į mišką, atsiduriame Punios miestelyje. Bulviakasis pačiame įkarštyje, nė gyvos dvasios prie kelio. Sutinku obuolius renkančią močiutę, kuri su Dievo pagalba nukreipia mus į Punios šilą. Išvažiuojant iš kaimo dar pasitikslinu kito įtepusio kaimiečio, sako gerai varom!

Miške radom grybautojų paliktų mašinų, reiškia ne viskas taip ir blogai. Jaučiu, kad ir į žemėlapį įvažiuosim, tik Skaistė suabejoja iš kurios pusės . Kelio dangoje jau matosi ir dviračių pėdsakai, norisi tikėti, kad saviškių. Bet gali lygiai taip pat būti ir gretimo kaimo melžėjos Desnos. Pakvipo išsigelbėjimu . Ir staiga priekyje sankryžoje… sutinkam du “uniformuotus” baikerius su šalmais. Šitie tai tikrai mūsiškiai, VALIO!!!

Toliau aprinkom kažkiek punktų pakeliui ir spėjom iki kontrolinio pabaigos į finišą. Čia jau laukė „atsilikęs” Tadas – sveikas gyvas bičiuli! Sulyginam nuvažiuotus atstumus – 51km prieš septyniasdešimt kelis. Numintas lyšnas dvatcokas ir trim KP sumoje mažiau .

Tikslių rezultatų dar neteko aptikti, pateikiamuose Darex yra 6, Tadas - 14, mes užėmėm 20, 21 ir 23 vietas. Naktinių rezultatų iš viso neskelbia…

Trasos paruoštos labai gerai, minusas tik kad ne Sport Ident sistema atsižymėjimas. Kadangi organizatoriai orientuojasi į masiškumą, tai pateisinama. Bet su rezultatų skaičiavimais gavosi pravalas. Laukėm, nesulaukėm, išvažiavom. Jų ir dabar nėra tikslių kibererdvėje.
Atnaujinta - rezultatai jau pasirodė: naktiniai ir dieniniai protokolai. 

Oras buvo pasakiškas, rudeninis. Prognozuoto lietaus taip ir nesulaukėm. Už tai prigaudėm stiprių vėjo gūsių, šildė pro debesis besišaipanti saulutė, o troškulį malšino pakelėse prinokę obuoliai.       

Iki pasimatymo kitais metais!
Rasius