 |  | | 4 stichijos | | LAISVALAIKIO EKSTREMALAI | |
|
|  | | | |
| |
|
| 
|
Sveiki,
Rugsejo 13 d. klubo "4stichijos" nariai Gerda ir Julius išvykstam į
Alpes. Planuojami įkopimai į Dent du Geant, Aiguille du Midi bei
Montblaną. Planuojame grįžti rugsėjo 29d.
Julius
Trumpai apie maršrutą. Kopimas į Dent du Geant 4013m iš Italijos pusės. Kelionė Mer de Glace ledynu iki Chamonix. Kopimas į Aiguille du Midi 3842m Frendo Spur maršrutu. Nenusileidus trijų viršūnių traversas iki Montblano 4810m. Nusileidimas klasika.
Dent du Geant 4013m.
Frendo Spur maršrutas į Aiguille du Midi 3842m.
SMS ataskaita.
09 26d Ką gi, mūsų kaip turistų nuotykiai tęsiasi! Buvau stipriai supykęs ant italų, kurie iš Refugos sugebėjo nuknisti kai kuriuos mūsų daiktus. Po to apžiūrėjome tikrai įstabų Aostos miestą, o kai lietus mus pasiekė ir tenai, išvažiavom į Torino. Ten atvykome vakare, naktinis gyvenimas verda, o miestas tikrai didelis, su sunkiu bagažu ant nugaros jo neapžiūrėsi... Tad pernakvoję stotyje, nuvykome į Civaso, tipinį itališką miestelį. Čia vakare susipažinome su skautais, kurie pakvietė į savo namus, apnakvindino, pavalgydino, pagirdė, paliko raktus ir išvažiavo. Tad tokio šilto priėmimo negalėdami atsisakyti, nutarėme pasilikti čia dar vienai dienai. Viva Italia!
09 24d Vakar perėjom per ledyną, nusigavom iki Refuge Torino ir iš ten nusileidom į Colmayor miestelį. Kaip ir buvo skelbta, šiandien pasikeitė orai: apačioje lyja, o viršuje stipriai sninga, didelis vėjas. Jei orai pagerės, mėginsim kažkur palaipioti uolomis. Jei ne, pabūsim turistais ir mėgausimės vynu (panašu, kad geri orai pabėgo į LT). 
09 22d Vakar 11val vietos laiku pasiekėme nakvynės vietą prieš sniego lauką, ant lentynėlės įsirengėme šaltą nakvynę. Dabar ruošiamės išeiti, iki viršūnės tūrėtų būti likę apie 300m. Kopimas iki čia buvo visai ne vasarinis, nėra kur dėliotis taškų, viskas užsnigta, prasikrapščius sniegą ledas. Tekdavo pralipti po 10 ar daugiau metrų virš saugos taško, lipimas visur su ledkirčiu. Teko neblogai prakristi, bet svarbu pasiekėm nakvynės vietą.
16val lipimo, hmm ir tegu dar pasako kas kad vasarinis maršrutas buvo, tai aš jam ka nors negero pasakysiu!...
Atnaujinta. Šiandien išėjom į maršrutą 11val, nes prieky mūsų ėjo anglai ir labai mėtė viską, o ten įsibėgėti yra kur... Ketvirtą valandą 5min buvau viršuje. Lipimas ledu irgi buvo labai "linksmas", ledo statumas iki 80 laipsnių, o tenka virve pralipti dviem tarpiniais taškais. Kai kur judėjom slenkančia sauga, o paskui jau su normalia apatine sauga, ten kur šikna. Maršrutas atitinka žiemonio aprašymą, gan smagus, tik painokas. Taip apsnigto maršruto nežinau ar lipčiau dar, geriau jau vasarą 
Viso užtrukom lipti 21val ir 5min. Pakilom viso 1258m. Tačiau nespėjom į paskutinį keltuvą ir sėdim Aiguille du Midi, valgom varganus maisto likučius ir šalsim iki ryt ryto.
Gerų susilaipiojimų
09 21d Šiandien 7val išjudėjom į Frendo Spur maršrutą. Prisitraukinėjom prie jo 2val, po to judėjom slenkančia sauga. Esu 2843m aukštyje, prieky dar 800m sienos. Nešalta, kol kas judam pakankamai sparčiai. Prieš ledo sieną laukia šalta nakvynė.
Atnaujinta. Po keturių 10min, 3104m pati šikna tik prasideda, nžn ar teisingai lipam, maršruto nesimato, mažiau penkiukės nėra... nuotaikos geros, karšta.
09 20d iš Chamonix. Čia žiauriai geros kainos kalnų drabužiams ir įrangai!!! Galit pažiūrėti www.technique-extreme.com/, techniniai Raveltik ledkirčiai 99eur!!! O šturmovkę nusipirkau už 50eur!  Tik va pinigai baigiasi, o tai pirkčiau ir pirkčiau 
Šiandien vėl geras oras, kraunamės daigtus, ruošiamės kilti į 2300m, ten nakvosim ir ryte mėginsim lipti Frendo Spur maršrutu (į Aiguille du Midi viršūnę). Kol kas maršrutas atrodo pakankamai sniegingas ir atitinka žieminio aprašymą.. Šiandien vakare prisitraukimas prie maršruto ir iš arčiau apžiūrėjus bus matyti...
09 17d Esame dviese. Vakar (09 16d) išėjom per Mer du Glass link Camonix, tačiau ledynas buvo apsnigtas ir po kelių mėginimų prasmegti nutarem lipti į Aiguille du Midi nuo ledyno pusės ir iš ten nusileisti keltuvu. Apie 4val pradėjo snigti ir pustyti, matomumas pasidarė prastas prieš pat statėjimą 3600m pasistatėm palapinę, snigo visą naktį iki 10ryto. Gerda šiandien nelabai kaip jaučiasi, tad leidžiamės į Chamonix. Po tiek sniego Frendo Spur maršrutas yra visiškai žieminis. Jei orai tokie ir išliks, jo teks atsisakyti...
09 13d Sėkmingai atvykom į Aosta. 09 14d dasigavom iki kalnų miestelio Cromanjor, apsipirkom. Čia radom gero vyno ir gražią vietą prie upės pabomžavot. Šiandien (09 15d) pakilom su pakelėju, dėl prasto oro vėlai išėjom į maršrutą. Sulipom į Dent du Geant jau sningant ir esant 35m/s vėjui su gūsiais. Nusileidom į kalnų namuką 3400m prieš pusvalandį. Oras šikna visiška, didelis vėjas ir -11C. Gali būti, kad koreguosim maršrutą... Su LAA pažymėjimu gavom nuolaidas net alui!
|
|
Visą istoriją kaip ir kodėl tegu papasakos grįžęs pats kaltininkas Julius, aš tik trumpai išdėstysiu tai, ką pavyko sužinoti.
Julius į Chamonix važiuoja ne vienas, su Gediminu S. Jam tai bus tarpinė stotelė pakeliui į darbovietę Šveicarijoje. O Julius atgal į Lietuvą žada tranzuoti.
Viršūnė nėra nauja, aukštis 3842m. Tame pačiame Mont Blanc masyve pernai Grandes Jorasses sėkmingai įveikė Andrius S su Artūru B.
Maršruto Frendo Spur sudėtingumas vertinamas D+ prancūziškoje sistemoje (IFAS, plačiau čia - http://en.wikipedia.org/wiki/Grade_(climbing)#French_numerical_grades), ilgis apie 1100m. Reljefas - uolos, ledas, sniegas. Įveikimo laikas gali būti nuo vienos paros iki trijų. Tai labai priklauso nuo uolų būklės (šlapios ar sausos). Dvejetas mano įveikti su viena nakvyne, maršrute yra lentynėlė nakvynei.
Apie įrangą. Reikalingi ledo įrankiai, frendai, zakladkės, ledsraigčiai, katės, virvės.
Pati Aiguille du Midi viršūnė garsi tuo, kad į ją pakelia liftai. Tai jau du dešimtmečius įvardijama aukščiausia keltuvų vieta pasaulyje, todėl šią viršūnę pamėgę parasparnininkai.
Siūlau pažiūrėti video nuo viršūnės.
Pagal planą ketvirtadienį dvejetas ketina prisitraukinėti, taigi jau penktadienį gali prasidėti kopimas.
Julius žadėjo parašyti kaip sekasi, gavus žinią ji skelbiama bus čia.
|
|
|
RASIAUS NUOTYKIAI - TREKINGAS AUKŠTAJAME ATLASE
Jau šeštadienį gegužės 15d. iš Karmėlavos keliam sparnus. Atgalinius bilietus turim gegužės 30d. Skrendam su rankiniais bagažais, turim tik vieną krepšį palapinėms, virvėms ir puodui su primusu.
Komandoje esame aštuoniese: Skaistė, Rasita, Asta, Viktoras, Marius, Petras, Virgis ir Rasius. Astai tai bus pirmas kartas kalnuose, o Petrui, vyriausiam komandoje, kaip jis išsireiškė - paskutinis šansas išmėginti jėgas kalnų žygyje.
Maršrutas. Dvi pirmos dienos skirtos kultūriniam šokui amatų mieste Feze, rytinių maldų klausymui, arabiškos virtuvės degustavimui ir pasiruošimui žygiui į Aukštąjį Atlasą. Iš Marakešo vyksim į Imlilą, iš kur išeisim į savaitės žygį. Trijų dienų aklimatizacija iki Setti-Fatma, jei viskas gerai, tada kilsim aukštyn link šaltųjų perėjų ir viršūnių. Bent vieną dieną skirsim uoliniam laipiojimui. Nusileidę iš kalnų trauksim į Atlanto pakrantę - į hipių meką Esueirą. Serfingistų rojuje Sidi Kaouki norime išbandyti banglentes. Paskutinis miestas, kuriame atsisveikinsime su Maroku - Agadiras.
Žygio specifika. Keliausim fast&light stiliumi, nesivežame maisto, bandysime viską įsigyti vietoje.
ANDRIAUS NUOTYKIAI
Maršrutas toks: šeštadienį atskridom į Fesą, sekmadienis Fese, pirmadienis Rabate , antradienis El Jadida ir Šiandien El Jadida - miestas, kuriame nebuvau praeitos kelionės metu.
Apie El Jadida mano akimis. Nemažas miestas prie vandenyno, yra portugalu bastionas ar koks tai gynybinis įtvirtinimas - siena su bokšteliais. Viena kraštine atsirėmusi į vandenyną, o viduje gražus spalvotas miestas su siaurom gatvelėm. Turistų jie čia nelabai matę, visi kalba arabiškai ir prancūziškai. Gerai, jeigu angliškai skaičių pasako. Viešbutis France 62 DH dviems - 10lt žmogui.
Tolimesnio kelionės plano nežinau, matysis pagal nuotaiką.
Trumpas pasakojimas apie pusryčius. Pusryčiavom gan vėlai, apie 11. Nuėjom į vietinę blyninę medinoje. Vienas blynas su sūriu, kitas su medum, arbata. Ir dar neprašėm, bet gavom paplotelius du. Panašu, kad su manais.
Kitoje gatvės pusėje veikė vištų supirktuvė - atneša gyvą vištą su surištom kojom, deda ant lekštės, ant kitos lekštės švino - taip apskaičiuojama vištos rinkos vertė. Supirktuves Big bosas, pasipuošęs juodu kostiumu, maigo blizgantį telefoną, biznio reikalus stebi iš šono. Ne taip prašmatniai pasidabinęs asistentas užsiima svėrimo ir skaičiavimo reikalais, valdo piniginius srautus. Gale supirktuves net juodas darbuojasi vištų kileris. Ant grindų pintinėje puikuojasi du kalakutai. Kileris, paėmęs skerdieną už kojų, nupliko vandens kubile, deda ant kažkokios tai tarkavimo mašinos. Brrrr, matyt šalina užsilikusias plunksnas. Pasigalanda du pusmetrio ilgumo peilius ir igudusiu judesiu padaro charakiri, ištraukia vištos žarnokus ir meta į tam skirtą indą. Gyvi paukščiai laukia eilės narvuose.
Už pusryčius sumokėjome 15DH - 5lt dviems.
Andrius sėkmingai grįžo ir su Laura rengia kelionės po Maroką fotografijos parodą Šveicarijoje.
Fezas - amatų miestas. Apdirbama kupranugarių oda.
Gatvės vaizdelis.
Naktinė užkandinė.
El Jadida.
|
|
Ar galima pasidžiaugti žiemos malonumais Norvegijoje už Slovakijos kainą? - TAIP!
Jau treti metai tikros žiemos su daug daug sniego ir kaip niekur kitur daug vertikalaus ledo važiuojame ieškoti į Norvegiją. Šiemet, sulaukę Lietuvos alpinizmo asociacijos (LAA) dėmesio ir paramos, siekiame pritraukti į stovyklą kuo daugiau ledo laipiotojų iš Lietuvos.
Prieš du metus užšąlusių krioklių ieškoti skridome šešiese, o pernai ledo tvirtumą bei naujus maršrutus dvejose grupėse išbandė 11 tautiečių. Šiais metais tikimės ne tik gero laiko praleidimo klubo, draugų ir bičiūlių tarpe, bet ir sulaukti dėmesio bei entuziastų iš kitų aktyvių Lietuvos organizacijų. Stovykla atvira VISIEMS!
Pasiruošimas darbai jau vyksta. Galandame ledo įrankius, kates, skaičiuojame ledsriegius, ledą jau išbandėme Aukštuosiuose Tatruose, prisimename slidinėjimo įgūdžius Latvijos trąsose. Neturintiems patirties, ketiname surengti ledo laipiojimo treniruotes Lietuvoje.
Kodėl verta?
"Pirmą kartą laipiojimą ledu išbandžiau prieš du metus Tatruose. Tokio adrenalino proveržio tikrai nesitikėjau. Per du mėnesius įsigijau reikalingą įrangą, suradau kelis bendraminčius ir išmovėme ieškoti ledo krioklių į Norgę. Tapome vertikalaus ledo vergais". Rasius
Stovykloje išmoksite ledo laipiojimo technikos, galėsite lipti įvairaus sudėtingumo maršrutus su viršutine arba apatine sauga.
Vakarais slidinėsime populiariausiame Skandinavijoje Hemsedal kurorte. Nemoki slidinėti - nebaisu, niekas negimė mokėdamas. Pernai keturi bičiuliai pirmą kartą atsistojo ant slidžių, po kelių dienų jie nebijodami raižė raudona trąsa. Mokymosi sąlygos naujokams - idealios. Nesužinosite, kas yra eilės ar nepatogūs keltuvai.
Vieną dieną skirsime kultūrinei išvykai į fiordus, kartą iškeliausime į kalnus įkopti pasirinktą viršūnę.
Kelionės tikslas - suburti ledo laipiojimo entuziastus bei visus norinčius išbandyti ledo laipiojimą, paslidinėti, susipažinti su Norvegijos gamta: kalnais, fiordais.
Šūkis - kirsk ledą, kol jaunas!
Kada?
I grupė: vasario 27 - kovo 6d.
II grupė: kovo 6 - kovo 14d. (susitaupo viena diena atostogų).
Nuvykimo būdai: savo transportu (keltu Ryga - Stokholmas, važiuoti pro Oslą iki Gol), organizatorių mikroautobusu arba lėktuvu (Vilnius - Oslas, pigius bilietus reikia greičiau pirkti, artėjant skrydžiui brangsta).
Ketinantys atvykti individualiai, susisiekite dėl apgyvendinimo. Organizatoriai rūpinasi tik kartu vykstančiųjų transportu, įranga, apgyvendinimu, maitinimu ir kitais reikalais.
Jei norite prisijungti, visais klausimais kreipkitės į organizatorius:
+370 652 13651, keksas@gmail.com - Rasius
+370 604 05905, j.survila@gmail.com - Julius
Pernai metų foto galerijos: I savaitė ir II savaitė.
Ritos pasakojimas apie 2008 metų išvyką.
Vaizdo klipas iš 2008 metų kelionės.
Iki pasimatymo Norvegijoje!
Aktyvaus laisvalaikio klubas "4stichijos".
|
|
"4 stichijų" klubo narys Andrius šeštadienį išvyko į kalnų žygį Kaukaze. Tikslas - aukščiausia Europos viršūnė Elbrusas 5642m. Komandos sudėtis: vadas Rimas Rauleckas, Indrė Ambotaitė, Evaldas Urbonas, Saulė Dienienė, Agnė Matonytė, Andrius Gabrys. Numatoma į viršūnę kopti šiauriniu maršrutu. Stengsimės operatyviai pateikti žinias, gautas iš Andriaus. Sėkmės ir gero oro!
Elbrusas naktį
Andriaus laiškas (iš extrym konferencijos):
liepos 26d 16h
sedziu vietinio kaboko virtuves "ofise" tarp dokumentu, uz duru puodus plauna, internas baisiai letassiandien po 4 dienu zygio turim poilsio diena: dziovinames daiktus, pakuojames, buvom miestelyje parsinesem arbuza, gerem vietinio grushevoj napitok, ilsimes, nes vakar stovykloje atsiradom tik pries 24val.. Per tas keturias dienas aklimatizavomes, perejom dvi perejas: kojafganaus (isvertus: vieta kur veda avis) 3624m ir Adylsu (jei neklystu zemesne uz pirma apie 400m). , matem Adylsu ir Adyrsu upiu slenius - Adyrsu mums pasirode ypac grazus- daug zalumos, kalnu perspektyvos, saltiniai ir upes (nemoku taip aprasyt, bus foto :) Su Adylsu pereja pasiseke: ejom is "teisingos" puses- musu nusileidimo puseje iki pat apacios nebuvo vandens (upe priejom tik 19h), virsuj nebuvo kelio- leidomes virvem. Rytoj traukiam link Elbruso, lipsim greiciausiai klasikiniu marsrutuMarsrutas trumpai: 1 diena - Elbruso gyvenviete-Adylsu slenis-nakvyne netoli "green hotel" 2 diena - Kojafganaush pereja-nakvyne nochiovki zelionyje
3 diena - Adyrsu upes slenis-prisitraukimas prie Adylsu perejos-nakvyne nochiovki dzalovchatskye 4 diena - pasiekem Adylsu perejos virsu ir "jamem" netoliese esancia virsune - leidomes Adylsu pereja ir gryzom iki Elbruso gyvenvietes 5 diena - ilsimes ir dziovinames
SMS ataskaita (kalba netaisyta):
08 04 Vietinis turgus ir po pietų su UAZ'iku išvažiuojam į Bermamyt vietovę. Bermamyt gali reikšti "plaukuota koja" arba "duodanti ranka". Kai čia atvažiavome buvo didelis rūkas už kelių šimtų metrų debesys baigėsi ir matėsi saulėlydis. Naktį nuo pilnaties krito šešėliai. Ryte atsikėlėme stebėti saulėtekio- pirmam plane matėsi žalios kalvos o tolumoje iškilęs virš visų kalnas Elbrusas.
08 03 Pasivaikščiojam Kislovodske, vakare vynelis ant uolų.
08 02 Išvažiuojam į Kislovodską, čia apsistojam pas Zhenia, vakare turim ekskursija i uzmiesty upės slėniu su vynu ant uolu.
08 01 Pasivaikščiojam po Irek upės slėny.
07 31 Tikėdami kad bus geras oras aš ir Agnė nutariam kartot žygį. Atsikeliam 1 nakties. Giedra, žvaigždėta, šiek tiek šaltoka. Išeinam 2 nakties ir ramiu tempu kylam. Matom gražų saulėtekį, dangus giedras, viskas puiku. Ir 10.30 mes viršūnėje! Atsiveria fantastiški vaizdai: žalios kalvos šiaurinėje pusėje, ir aukštos, šaltos viršūnės pietuose. Pusvalandy pasidziaugiam ant viršūnės, pafotkinam ir iki 13.30 nusileidžiam. Greitai susikraunam šmutkes ir spėjam nusileisti su kanatke. Važiavimas atvira kanatke su kuprine ant kelių visai gera pramoga  vakare stovykloje grauziam arbuzą
07 30 Nakty didelis vėjas, į viršūnę išeinam 5 val. ryto, oras permainingas: pusto, apsiniauke, sninga, kartais viskas gerai. Rimas sako: tai tiesiog bandymas. Pirmi eina ir pirmi apsisuka Evaldas su Saule. Evaldas duoda lazdas ir vandens (nei to nei to neturėjau) aš einu toliau. Prieš balną apsisuku, leidžiuosi, sutinku Agnę, pakalbam, persigalvoju, kylam. Sutiktų gryžtančių alpinistų klausiam kas toliau: vėjas, šaltis, nėra matomumo, nerizikuokit. Na vistiek einam toliau. Ant balno tikrai didelis vėjas. Apsisukam. Besileisdami sutinkam Rimą su Indre- jie lėtai , ramiai kyla. Pasikalbam. Rimas: iki balno vistiek kilsim. Indrė: čia geriau nei palapinėj. Kantrybė ir atkaklumas laimi: Rimas su Indre pasiekia pačią viršūnę apie 15.30. Gryžta po 21.
07 29 Trečiadienis. Vėjas drasko palatkę, niekur eit neymanoma. Ryte buvom pas gelbėtojus pasiklaust koks nusimato oras- visą savaitę nieko prognozuot neymanoma, jeigu pasitaiko koks langas galima bandyt eiti, pablogėjus -apsisukti. Šiandien nakty (t.y. ryt) 1-2 val jeigu bus normalios sąlygos bandysim eitu į viršūnę.
07 28 Sėdim 4200 aukštyje palapinėje, oras prastas: šlapdriba ir rūkas, niekur eiti negalim. Laukiam gero oro ir planuojam eiti iki skala Pastuchova.
Visądien pratupėję palatkėj 19 val pagerėjus orui išėjom pasivaikščioti. Užlipom apie 4700 ir gryžom.
07 27 Penkta žygio diena. Kėlėmės 6, palikom nereikalingus daiktus stovykloj ir su gazele važiavom iki keltuvo. Pasikėlėm per du etapus iki atviro keltuvo, dabar sėdim prie šiukšlyno ir laukiam kada įjungs elektrą.
Apie vakarykštį alpinistą: išlindo dar ant nakties siulydamas šnapsą ir ieškodamas draugų. Pasirodo jis moldavas. Šiandien ryte chazeinui sako: duokit alaus, galvą skauda. Chazeinas: nori aš tau per galvą su akmeniu, iškart praeis.
Toliau ėjom iki prijut odinadcati. Oras: šlapdriba vėjas ir rūkas, sniegas šlapias. Sušalom. Apie 20val. pasistatėm palatkes.
Keltuve elektros neatsirado. Priėjo kurčnebilys ir siūlo susimest po 100 RUR nuo žmogaus, jis duoda 500 ir su kamazu važiuot į viršų. Mes sutinkam. Kurčnebilys į kūzavą įkrauna dujų balioną ir sėda į kabiną, mes ir kupriakai į kūzavą o ten dar vežamos mazuto bačkos. Nu ir davai į kalną- eina na - bačkos ir balionas čiuožinėja po kūzavą, kojos slysta ant mazuto. Kamazas sustojo bačkos nuslydo, dujų balionas nuvirto ir atsisuko. Truko tik kibirkšties ir būtumėm pakilę daugiau nei 5000.
07 26 Poilsio diena. Vakar naktį dar nuėjom į stovyklos kaboką, o ten lenkų alpinistai, šnapsas su alum ir ale vietiniai šokiai. Šiandien dėliojamės daiktus, tinginiaujam, žodžiu ilsimės po aklimatizacinio žygio. Ryt trauksim link Elbruso.
Alpinistas: šalia mūsų įsikūrė alpinistas ruselis- atsikėlė ryte, iškišo kojas iš maximinės palatkės, užsidegė cigaretę išsitraukė bambalį alaus. Išgėrė, parsinešė iš kaboko dar vieną. Pasiginčijo su draugu kur eis kur neis ir nusmigo. Atsikėlė pietaut-makaronai su alum. Nusmigo. Atsikėlė užsirūkė, paklausė kiek valandų - po 18. Metas vakarienei - bambalis alaus, kondensuotas pietas, batonas.
07 25 ketvirta žygio diena. Sėdim ant akmenų, geriam arbatą valgom pietus, dabar 19.30 vietos laiku. Šiandienos žygis dar nebaigtas. Kritau ant šiknos sulaužiau Dovilės lazdą. Evka ryte gavo iš ledkirčio galvon, net suskambėjo kaip varpas.
Kėlėmės 5.20 išėjom 7. Iki Adylsu perėjos (1B) prisitraukėm 11. Nutarėm jamt netoliese esančią viršūnę, užtrukom kelias valandas. Paskui leidomės nuo perėjos. Kelio neradom-status akmenynas, teko kabinti virves. Toliau kelias per akmenis ėdant sąnarius, ir slėnis be jokio šaltinio. Vandens gavom tik nusileidę prie upes apie 19val.
24 val. pagaliau pasiekėm Elbruso miestelį. Gavom šiltą dušą, vietą palapinei. Su Evka dar išgėrėm po butelį alaus, jėga
07 24 kėlėmės 6 ryto (aš su Agne 5.30 nes budėjom)iš "Nočiovki zelionyje" išėjom 7.40. Nusileidom į Adyrsu upės slėnį. Prie Džailyk alpbazės užsiregistravom PSS (gelbėtojų stotis) ir sukom į kairę link Adylsu perėjos. Prisitraukėm iki "Nočiovki Džalovčatskye".
07 23 antra zygio diena. Kėlėmės 6 ryto, išėjom 8. Iš stovyklavietės matėsi Elbrusas, bet ėjom į kitą pusę, darom aklimatizacinį žygį, per Kojafganauš perėją (3624m)(išvertus: vieta, kur veda avis)iki Zelionyje nočiovki, cia buvom 17.30. Nors Perėja 1A o sekėsi sunkiai.
Keli nuotykiai: Evaldas fotografavo upeliuką, pasilenke- įkrito fotiko dangtelis, gaudė tą- įkrito antras objektyvas. Ištraukė. Aš žiūrejau kaip nuo kalno pasišokinėdamas lekia mano miegmaišis, gerai kad geroij vietoj sustojo. Evaldas: jei čia 1A tai aš Stalinas.
07-22 Ėjom Adylsu upės sleniu per Dzantugan alplagery iki "green hotel" . Ten daug alpinistu palapiniu, beje kainuoja 100 rur zmogui. Apskritai alpinistu sitam rajone daug, bet beveik visi is Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos. Na uzsieniety tikrai uzknistu simtai registraciju, leidimu, visokios pogranzonos (siuo metu mes kaip tik tokioj), milicininkai, automatai.
Is "green hotel" pakilom pasižiūrėt neištekančio ežero ir toliau bandėm kuo arčiau prisitraukt Adylsu perėjos. Šis ruožas gavosi neplanuotai sunkus - ėjom vos ne išilgai Adylsu upės per akmenynus, kur ji plačiai teka, be to patvino dėl dienos karsčio. Prasidėjo lietus. Pasistengę perėjom skersai upę ir apie 17.30 statėm palapines. Keli keliautojai pasistatė palapines vos ne vidury upės ant akmenų.
07-21 Šiandien išlipom Piatigorske, su Gazele vaziavom i Nalčiką, ten užsiregistravom, toliau i Elbruso gyvenvietę. Musu vairuotojas uz greituma du kart susimokejo Mentam. Apsistojom kazkokioj vaiku stovykloje.
07-20 Sveikas! Dabar ka tik ukrainos - rusijos pasienyje susimokejome 900 rusijos rubliu kysi ukrainieciu muitininkams - uz nelegaliai vezamus duju balionelius, zodziu pasikviete Rima, "psichologiskai palauze" ir net nepurte tasiu liepe "susitart" nes is anksto zino ka nelegaliai vezas tokie kaip mes - prigasdino islaipinimu, sulaikymu trims valandoms, protokolo surasymu ir 1000 RUR bauda.
|
|
Jau sekmadienį išleidžiam dar du klubiečius, Irmą ir Sigį, į Kirgiziją - Tian Šanio kalnus. Po pernai savarankiškai įveikto Gerlacho abiems tai bus rimčiausias išbandymas. Abu žiemą buvo Norgeje laipioti ledo kriokliais, ten įgyta technika ir patirtis turėtų padėti vasarą žiemiškomis sąlygomis.
Kelionę organizuoja Montis Magia, vadas - gerai kalniečiams pažįstamas Andrius Smirnovas.
Trumpai maršrutas, gautas iš Andriaus:
Kirgizija - Baze Ala-Archa - Baze Raceka (arba Ak-Sai, šalia ledyno Ak-Sai).
Viršūnės:
Baichechekei
Uchitel
Pik Semiona Tianshanskogo
Pik Korona arba pik Svobodnaja Koreja
Tokia vat trijų ar keturių viršūnių programa.
Jei oras leis vykdysim planiuką, jei ne - ILSĖSIMĖS :)
Kategorijos prasidės nuo 2B iki 4B - alpinistinis (rusu klasifikacija) UIAA - III - IV (IV+). 
Ala Archa slėnis
Irmos pasakojimas apie kelionę
Ankstų 7dienio, 2009 m. rugpjūčio 16 d. rytą kėlę, prie Montis Magia salės susėdę į Rolo vairuojamą MM busiuką, ~ 10:30 pajudame iš Vln į Rygą (pakeliui Panevėžyje prigriebiam Darių), iš kurios laukia skrydis į Almaty. Nuotaikos puikios, nors dar nelabai suvokiame, kad jau atėjo ta diena, kai išvykstame į ilgai ilgai lauktą kelionę, kurios tikslas – Kirgizija, Tian Šanis, Ala-Archa regionas (sako, kad jį vadina alpinistų rojumi :) ).
Oro uoste kelias dešimtis kartų pasvėrę savo kuprines (svorio limitas priduodamam bagažui 20 kg, rankiniam 8 kg – o mes išvykstam dviems savaitėms, vežamės įrangą, maistą ir kt. ...), pasipuošę pačiais gražiausiais savo rūbais (pūkės, šturminės striukės ir kelnės, flysiukai – o jei lėktuve bus šalta? :) ) ir batais (be kačių, jos kaupia jėgas kuprinėse :) ), prisikrovę į kišenes cukraus ir kruopų, įsėdame į lėktuvą ir 1dienio rytą, 7 valandą vietiniu laiku pasiekiame Almaty. Pirmasis siurprizas :) - kirgizai, kurie turėjo mus paimti iš Almaty ir nuvežti iki Biškeko, pasirodo, mūsų laukė ... vakar :) Čia pradėdame tikėti „gerais ženklais“ – na, jei viskas būtų labai sklandu, tai jau pradėtų kelti įtarimą :)
Sulaukiame ukrainiečio vairuotojo Kostios su tikrai neblogu MB mikriuku ir išjudame į Biškeko pusę. Pusiaukelėje papietaujame (šiek tiek rizikuojame sulaukti skrandžių streiko ... – bet viskas tvarkoj :) ). Biškeke užsukame paimti dujų, tuo pačiu šturmuojame šalia esančia RedFox‘o parduotuvę (argi galėtumėm praeiti pro šalį? :) ), išgeriame alaus (dūžta bokalas – dar vienas geras ženklas, kuris Staskai kainavo 3 kartus daugiau nei alus). Neatsispiriam arbūzui už 2 Lt ir dyniai už 3 Lt ... :)
40 km nuo Biškeko – ir mes jau 2 km aukštyje esančioje Ala-Archa bazėje. Čia pasistatome palapines, prasibėgame į aukštį 500 m (šiek tiek, aklimatizacijai :) ), pernakvojame, pusryčiams suvalgome lagmano, su Jurga iš šeimininkų sulaukiame komplimento – top models :) (čia todėl, kad niekaip neįveikėm visos porcijos ...). Ir, užsimete ant pečių tikrai nelengvas kuprines, iškeliaujame iki Raceko (arba Ak-Sai) trobelės, esančios šalia Ak-Sai ledyno. Visa diena ganėtinai varginančio ėjimo (buvo momentų, kai turbūt ne vienas svarstėm, ką gi iš tų kuprinių galima išmesti ...) – ir mes 3,2 km aukštyje. Pasistatome palapines, pavakarieniaujame. Na štai, pagaliau mes vietoje ... :)
Pirmoji diena – treniruotė. Išeiname pasivaikščioti (aklimatizacija labai reikalinga), pasivoliojame ant sniego (jėga !!! – myliu sniegą) - mokomės stapdytis ledkirčiais „slysdami“ nuo kalno, palaipiojam uolomis.
Kitas rytas daugumai gana tingus ... - veikia ir aukštis, ir per kelias ankstesnes dienas patirtas fizinis krūvis. Andrius pasiūlo turėti „laisvą dieną“ – Jurga su Sigiu išeina pasilaipioti ledynu, Andrius su abiem Dariais eina pasivaikščioti link Uchitel (sakė, kad sulipo į kažkokią viršūnę keistu pavadinimu :) ), Kęstas, Staska ir aš nusprendžiam sulipti į Raceko viršūnę (~3,9 km). Išėjom jau įdienojus, todėl nieko nuostabaus, kad mūsų trijulė sugrįžom jau sutemus (judant atgal pajaučiau pirmuosius aukščio įtakotus simptomus ... – oro trūkumą – ačiū vyrukams už supratingumą ir kantrybę, nes ėjau aš tikrai vėžliškai; gerai, kad tai tęsėsi tik tą vakarą ir daugiau nepasikartojo). Mūsų jau laukė vakarienė ir Jurgos su Sigiu siurprizas – Mojito (tai štai ko jie į tą ledyną ėjo :) ). Einam miegoti, nes laukia rimta diena ...
Šiek tiek susivėlinę išeiti iš stovyklos, ~7 val ryto pajudame link Uchitel viršūnės (4527 m, 1B-2A – vienintelė ne techninė viršūnė, ėjimas į kurią, atvirai sakant, užkniso … :)), nuo kurios laukia traversas iki Baichechekey viršūnės (2B, taip vadinamas „travers liubvi“ :) ). Po pietų oras nelepina – vėjas, sniegas, be to, mūsų nemažai – esam devyniese, einam dviem ryšiais; leidomės jau tamsoje, per sniegą, ledą ir akmenis, į stovyklą paskutinieji atėjo jau po vidurnakčio ...
Kitą dieną praleidę stovykloje, pabendravę Raceko trobelėj su vietinių alpinistų porele ir mergina alpiniste iš Alma-Atos, Raceko trobelėje išgėrę daug arbatos ir ~5 eur kainavusio alaus (iš pialų :)), kitą rytą pakuojamės daiktus ir judame link Korona trobelės (3,6 km), iš kur planuojame šturmuoti į Korona. Apsistojame „Korona Hotel“ :) - mažoje mažoje metalinėje triobelėje – bet džiaugiamės, kad ji tuščia ir galime joje pernakvoti. Iš vakaro Andrius, DariusZ ir Staska dar sulaksto į 4 km aukštį, kur palieka virves ir palapines – kad kitą dieną mažiau svorio būtų ...
Taigi, kitą rytą išeiname dar su tamsa (visi nusiteikę gana rimtai – Andrius perspejo, kad varysim kaip arkliai ... :) ), 4,2 km aukštyje įsikuriame stovyklą ir pajudame link vienos iš Koronos viršūnių (įspūdingas kalnas, turintis 6 viršūnes, iš čia ir pavadinimas – Karūna). Tai didysis mūsų kelionės tikslas, kurį pasiekti kolkas netrukdo niekas – nei oras, nei komandos narių sveikata. Taigi, pasiekę 2ąją Koronos viršūnę (bent mums atrodo, kad 2ąją, nes žemėlapiai painūs, visi skirtingą info pateikia :) - pagal žemėlapius aukštis 4810 m, kai kur net 4860 m rašo, mūsų turima aparatūra rodė ~4,7 km, sudėtingumas - pagal rusų klasifikaciją 2A-3A), besileisdami paliekame dalį virvių, kad kitą rytą nereikėtų iš naujo turėklų tiesti – rytoj bandysime sulipti į 3ią Koronos viršūnę.
Vakare 4,2 km aukštyje esančioje stovykloje (vieta tai tokia uch ... iš aukštai žiūrint atrodė, kad mūsų palapinės kabo ant tokios plonos plonos palangės ... :) ) išgeriame DariausZ siurprizą (šiltas Stroh‘as labai tiko :) ) ir pavakarieniavę dar su šviesa griūnam miegoti – rytoj vėl anksti keltis, laukia kitos Koronos viršūnės šturmas. Naktis baisi – sniegas, stiprus vėjas (taip ir neužmigau, vis galvojau, ar mano kuprinės vėjas nenupūtė … :) - o išlyst į lauką nebuvo jokio noro …) – na, bet ko ir tikėtis tokiame aukštyje. Rytas gražus, į 3ią viršūnę sulipam be didelių problemų (vėlgi – aukštis apie 4,7 km pagal mūsų aparatus), nusileidę demontuojame savo stovyklą ir leidžiamės iki „viešbučio“. Jis užimtas (pasirodo, kažkokios varžybos vyksta, tai žmonių nemažai), taigi pasistatome palapines. Kitą dieną, šviečiant saulei, praleidžiame ant šalia stovyklavietės esančių uolų. Trejetas neblogų trasų – smagiai pasilaipiojom :)
Kadangi kelionės tikslai jau kaip ir pasiekti, pradedame galvoti ir apie tai, kada leistis žemyn. Nusprendžiam, kad dar vieną dieną paskirsime kalnams, o po to judėsim Biškeko apžiūrėti. Taigi, kitą rytą DariųP, DariųZ ir Staską išlydim į Teketor (4410, 3B – sudėtingumas vėlgi labai sąlyginis dalykas, vyrukai sakė, kad 4 :) ), o Andrius, Jurga, Kęstas, Sigis ir aš išjudam link Boks (4240 m, 2A). Šitą kalną vadina „gora ubijca“ … Iš tiesų, labai byrantis kalnas, ne kartą akmenys pro šalį prašvilpė. Bet jis toks gražus … - „kabantys sodai“ :)
Taigi, įgyvendinę ir net viršiję savo planus, sulipę į 7 viršūnes (Racek – ~3,9km; Uchitel 4527 m; Baichechekey 4515 m (? – vis dar nesame tikri, ar tikrai ją pasiekėme darydami traversą nuo Uchitel); du Koronos bokštai ~4,7km; Teketor 4410 m ir Boks 4240 m), šaltą 5dienio rytą susipakavę daiktus (kuprinės jau lengvos, be to, judėsime visą laiką žemyn), po pietų jau sėdime Ala-Archa bazėje ir gerdami alų laukiame mūsų vairuotojo Kostios – prasideda kelionės dalis civilizacijoje (šis kelionės etapas vėliau įgavo „kulinarinės kelionės“ pavadinimą) ...
Biškeke apsistojame viešbutyje, nusiprausiame (šiltas vanduo - !!! :) ). Viena diena skirta Osh‘o turgaus šturmui (visi namai prieskoniais kvepia ...) ir nacionalinio gėrimo kumiso paragavimui (nežinau, ar būtų noras dar kartą ragauti ... :) ), du vakarai skirti nacionalinės virtuvės degustacijai (atradome nuostabią kavinę, turėjome net savo padavėją, kuris mums parūpindavo uždarą erdvę - Kirgizijoje dabar Ramazanas, be to, maitinimo įstaigose pas juos alkoholinių gėrimų nėra, o mes sugebėjom ne tik pavalgyti ... :) ). Šašlykai, plovas, lagmanas, šorpa, manty, bešbarmak, lepioškos, arbūzai, dynios – mūsų skrandžiams tai buvo tikrų tikriausias išbandymas ... Ką mums siūlė – tą valgėm, dar nebaigę valgyt vieno patiekalo jau galvojom apie kitą :) - maistas super skanus, o kainos Kirgizijoj tikrai žemos ... Dar viena diena – pažinčiai su Almaty (iš jos skrisime namo, taigi nusprendžiame, kad reikia ir šį miestą apžiūrėti). Taigi, 7dienį po pietų atvykstame į miesto centre esantį ofisą (DariusZ tik jam pačiam žinomais būdais sugebėjo atkasti kažkada turėtus kontaktus :) ), kur mus pasitinka su vaisiais, arbata ir saldymynais, papasakoja ką Almaty galima pažiūrėti. Aišku, kultūrine mūsų kelionė netapo ... , nei muziejų, nei pirties taip ir nepamatėm ... - viskas baigėsi tuo, kad prisėdome paragauti nacionalinės virtuvės (tik jau ne kirgiziškomis, o daugiau lietuviškomis kainomis ...). Po to – keli šokiai Soho bare (super vieta, super gyva muzika – vien dėl to į Almaty verta grįžti :) ), dvi valandos miego ant grindų ofise :) ir ... 1dienį ~11 val mes Rygoje, kur mūsų laukia MM busiukas, vairuojamas Aro, DariausZ žmonos sutikimas Panevėžyje su šampanu, atsisveikinimai Vilniuje ...
Mes ir vėl realiame gyvenime. Bet dabar jau aišku, ko laukti – kitos kelionės :)
Irma
|
|
VAŽIUOJAM!!
-Kur?
-Į Norvegiją! Laipioti ledo kriokliais! - tokį pasiūlymą iš draugų išgirdau beveik prieš metus. Tai skambėjo tarsi neįtikėtinas žodžių derinys.
Ledo karalystė
Iki tol su šia (angl. ice climbing), kaip atskira laipiojimo rūšimi, nebuvo tekę susidurti. Tai vienas iš etapų, su kuriuo gali susidurti alpinistai, kalnų turistai, eidami įvairaus sudėtingumo kategorinius kalnų maršrutus, žygius. Poreikis techniškai, fiziškai, psichologiškai ruoštis tokioms kelionėms, gamtinės sąlygos, kultūrinės, socialinės ir daugelis kitų priežasčių suponavo įvairių laipiojimo rūšių kultūros atsiradimą: tiek sportinį, tiek pramoginį. Tai uolų laipiojimas lauko sąlygomis natūralioje ar urbanistinėje aplinkoje, taip pat uždarose patalpose, naudojant laipiojimo įrangą, nenaudojant jokios įrangos.
Mes, aštuonių draugų grupė, šįkart vykstam ne į kategorinį žygį, o išbandyti žiemą virstančių ledo vargonais, krioklių savitumą. Laikas: kovo pradžia, trukmė: viena savaitė. Transportas: skrydis lėktuvu Norvegijos avialinijomis iš Vilniaus į Oslą, kur mus pasitinka vieno iš kelionės idėjos autorių draugai (pas juos mes ir apsistojome). Numatyta vieta – apie 220km į vakarus nuo Oslo esantis Hallingdal regionas, vadinamas “Skandinavijos Alpėmis”. Šioje teritorijoje - vienos geriausių pasaulyje ledo laipiojimo kriokliais trasų, o Hemsedalis - mėgiamiausias žiemos turizmo centras Skandinavijoje. Kelionės tikslas – šviesiu paros metu laipioti ledo kriokliais, vakarais slidinėti minėto centro naktinėmis trasomis, ir tai tik keletas žiemos užsiėmimų, kuriuos mes pasirinkome iš daugybės galimų šiame regione. Teritorija unikali tuo, jog pusę metų (nuo lapkričio iki gegužės) trunkantį žiemos sezoną dėl klimatinių sąlygų, kraštovaizdžio savybių, sniegas yra tinkamas slidinėjimui, o ledo kriokliai, kartais kelių šimtų metrų aukščio, savo įvairiaspalviais tįstančiais dariniais atsiveria kone nuo kelio, tad norint kopinėti, nereikia kelias dienas trunkančio žygio slidėmis ar pėsčiomis.
Šiek tiek apie patį laipiojimą, jo techniką, ištakas.
Laipiojant ledu, panašiai kaip ir uolų laipiojime, svarbu kūno balanso, susikaupimo, technikos visuma.
Pagrindinė įranga, kurios reikia, norint pradėti laipioti: tvirtinamos prie batų taip vadinamos katės, kurių pagalba įsikirtinėjama į įvairaus statumo ledą, ledkirčiai arba specialūs ledo įrankiai, kurių pagalba judama rankomis. Kopiantysis nuo galimų klaidų – prakritimų yra saugomas. Tam jis užsideda specialius alpinistinius apraišus, kur virvės pagalba, pritvirtintos prie apraišų, kopiantįjį saugo kitas žmogus. Kuomet atsiranda įgūdžiai, kaip pasakė vienas kanadiečių instruktorių, tai „tarsi šokis vertikalioje pozicijoje“. Rūbai. Naujokai gali naudoti slidinėjimui skirtą aprangą. Tiek reikalingą įrangą, tiek aprangą, galima įsigyti ir Lietuvoje, sporto, alpinistinės įrangos parduotuvėse.
Traktuojama, jog laipiojimas ledo kriokliais atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose, septintojo dešimtmečio pabaigoje. Ir tik pastaruoju dešimtmečiu, o ypač pastaraisiais metais, tobulėjat tam skirtai įrangai, šis užsiėmimas ėmė sparčiai populiarėti. Panaši situacija ir Norvegijoje keleto profesionalų dėka, kurie skatina populiarinti šį sportą tiek atskiruose regionuose, tiek tarp užsienio entuziastų. Tuo tikslu yra įkurta specializuotos laipiojimo mokyklos, kur už tam tikrą mokestį galima užsisakyti poros dienų ar savaitės kursus, rengiamos šventės, varžybos (2006 metais Hemsedalyje vyko pasaulinės varžybos).
Kelionei visą mums reikalingą laipiojimo įrangą ir maistą atsivežėme iš Lietuvos, slidinėjimui skirtą įrangą išsinuomavome vietoje. Apsigyvenome Golo miestelyje, esančiame už 20 kilometrų nuo Hemsedalio miesto, iki krioklių eidavome pėsčiomis apie 20 minučių, vakarais automobiliu vykdavome į 49 nusileidimo trasas turintį slidinėjimo parką.
Jau po metų, sužavėti pernykštės kelionės įspūdžių, potyrių, įgiję daugiau praktikos, nusprendėme panašią kelionę pakartoti ir šiemet, tik jau kaip bendraminčių įkurto klubo „4 stichijos“ nariai, aktyviai keliavę tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų: kalnuose, urvuose, upėse baidarėmis, katamaranais.
Rita
Kelionės fotogalerija.
|
|
Liepos 5d. antru bandymu įkopėm į aukščiausią Tatrų viršūnę Gerlachovský štít (2655m).
Pirmą dieną pradėjom tik atvykę ~10 val. nuo Lysos Polianos prisitraukinėt iki Slezky dom (planas pakilt su auto nepavyko, nes pro šlagbaumą praleidžia griežtai tik užsirezervavusius viešbuty vietas, o mes tempėmės palapinę su miegmaišiais), ten kiek pailsėjom ir galutinai apsisprendėm iš kurios pusės lipsim. Kadangi dar buvo pakankamai anksti, tad patraukėm iki Batizovsky pleso, atsisakę rekomenduotos Polsky hreben pusės. Čia ir pasijautė bemiegės nakties nuovargis, tad kiek nusnūdom saulutės atokaitoj bežiūrinėdami, kaip iš vienos pusės jau nusileidinėja nuo Gerlacho su vedliais, o iš kitos-slėnio ateina juodi debesys. Keistas jausmas begalvojant sulis ar ne, nes debesų kraštas sustojo praktiškai per kelis metrus ir girdėjos, kaip lašai į akmenis čeža. Nusileidus paskutiniems matomiems nuo Gerlacho, patraukėm ir mes už ežero įsikurt arčiau kalno. Kol pavalgėm, persipakavom šturmui ir suslapstėm po akmenim nereikalingus daiktus, nejučia atėjo ir trečia valanda. Kopt kaip ir vėloka, gult tikrai per anksti, Gerlachas šiknoj pasislėpęs, kaip prisitraukt iki jo daug neklaidžiojant irgi nežinom..Bet mes lengvų kelių ir neieškom:) Pasirinkom, kaip mums iš toli pasirodė 'takelį', nuo kurio dar link papėdės ir virvės prireikė, kad apylygėj vietoj nenusidrėbt:) Toliau linksmoji dalis per sniegą (batai trekinginiai, katės ir ledkirtis vienas, lazdas jau prie turo palikę) ir akmenis, tad kol dasibrovėm iki pirmo bei tolimiausio nuo ežero maršruto, jau ir suvis entuziazmas bežiūrint šiknon baigė išblėst. Sutarėm, kad lipam iki 7val., o tuomet sukamės. Kopimas neprailgo, teko ir padrytoolint, kad sparčiau trise judėtumėm, bet deja nepertoliausiai nusikasėm vėlei iškart tiksliai maršrutan nepataikę..Žemyn sniegu leidomės virvės, kačių bei ledkirčio pagalba, susiradom tikrą takelį per akmenis bei tuo pačiu išsišniukštinėjom rytdienai kitų maršrutų prieigas.
Miegojom gan ramiai (laiks nuo laiko gretimais paparpiant traktoriui:), bet kėlėmės labai sunkiai ir it sulaužyti..Diena lyginant su vakarykščia tiesiog puiki. Aplink kiek akys užmato giedra, tik virš Gerlacho lengvas debesėlis pakibęs. Kaip išsireiškiau, ryškiai už kryžiaus užsikabina:) Apsisprendėm neimt kačių, dar šiek tiek susimažint inventoriaus, kad mažiau tempt, ir link papėdės patraukėm daug greičiau bei neklaidžiodami. Kadangi sniego vistiek nebūtų pavykę išvengt,tad judėjom su lazdomis ir jas slėpėm jau ant uolų, kas įtakojo mūsų gryžimą tuo pačiu keliu. Toliau kelias aukštyn uolomis matant kablius, tad ne taip baisu, kad vėlei kažkur nusimalsim į šoną. Sutinkam jau nusileidinėjančias kelias vedlių surištas čekų grupes bei piktus lenkus, nuo kurių dar gaunam ir pastabą, kad einam prieš srovę. Pasirodo ta atkarpa paprastai naudojama nusileidinėjimui..:) Vėliau kabliai dingsta ir vėlei pasirodo sniegas. Su katėm juo būtų sparčiau, bet deja..Tenka rinktis uolas. Kairėj pakankamai nuožulnios ir iš pažiūros slidžios, dešinėj kiek aštresnės ir smagesnės įsikibt, tad vėlei nejučia pradedam sukt priešingon pusėn, kas nėra sudėtinga vis nematant viršūnės. Pagaliau organizuojam pirmąją saugą, kad pereit priešingon pusėn teisinga kryptim. Vėlei kabliai, tik jie nepasirodo mums kylant galintys būti naudingi. Kad ir kiek dairomės, viršūnės vis dar nematyt..Tik staiga:
-Kažkokią dėžutę matau...
-O kryžių?!
-Nėr čia jokio kryžiaus...
-Ieškok!
-Oi, jau matau ir kryžių!Yra jis, yra, tik kiek toliau:)
Būnant ant viršūnės lyg tyčia tai vienoj, tai kitoj pusėj prasiskiria belipant jau spėję susikaupt debesys, kad galėtume įamžinti ir tolumoje atsiveriančius vaizdus. Netrukus pasigirsta griaustinis, pasirodo pirmieji lietaus lašai, o mes skubame leistis. Šį kartą kabliai labai praverčia, tik deja jie greit baigias, nors anot kitų kadais kopusių turėjo būti kas 25 metrai. Nusprendžiam, kad bus pasislėpę po sniegu, o ir šiaip matomumas nelepina.. Tenka diulferiuot ir kabinant virvę už uolų. Nusileidus žemiau, vėlei išlenda saulė, grūdam šlapias striukes į kuprinę ir sukaitę raudonais sprandais bei veidais einam per gan gausiai sruvenantį tirpstančio sniego vandenį link aikštelės. Toliau kelias žemyn neprailgsta, vėlei kabinam virvę už tikrai gausių kablių, susirenkam paliktas lazdas ir leidžiamės kita uolos puse, nei kad kilom į viršų, kad išvengt papėdėj esančio sniego pakeliui į mūs stovyklavietę, kur laukia alus, Tatransky čaj bei lietuviška skilandinė dešra:)
Algimantas
Įkopimo dalyviai: Pavelas (jam tai pirmi kalnai, pirma viršūnė), Algimantas, Rasius. Foto galerija.
|
|
KELIONĖS DIENORAŠTIS (redaguojamas)
2009-04-08 Lietuva
Ko gero pati saldžiausia kiekvienam keliautojui - tai pirmoji kelionės diena. Ir ji netrukus išauš! Šį kartą metų kelionės tikslas - Pietų Amerika. Ketinu aplankyti Peru, Boliviją bei Argentiną. Peru - nes tai šalis, turtingiausia visame kontinente. Žinoma kad ne pinigais... Bolivija - vargingiausia šalis kontinente, tačiau nenutrypta turistų ir turinti tai, ko kitur nerasi. Argentinoje kelionė turėtų virsti į ekspediciją. Ši "klajonė" skirsis nuo kitų dar ir tuo, kad bastysiuos po kalnus vienas. Bent dabar bendražygio neturiu, nebent tokį susitiksiu kelionėje. Viliuosi kad jis turės alpinisto įgudžių 
Cordillera Blanca kalnų masyvo panorama
Realios emocijos užplūsta, kai jauti kad jau jau prasideda... Išskrendame jau šį penktadienį ir lietuviškais kiaušiniais nepasidžiaugsiu. Sparnus keliame penkiese - Kristina, Natalija, Dalia, Vilius ir aš, Rasius. Pas kompaniją ant atgalinių bilietų puikuojasi gegužės 2 dienos data, aš padariau update iki 30.
Kelios maršruto nuotrupos. Peru laukia klasikinė, tačiau ne turistų nuvalkiotais takais. Iš karto nusitaikėm į Amazonijos džiungles, kur mūsų laukia vietinis gidas Gilbertas. Ketiname susipažinti su indėnų buitimi iš arti, dalyvauti šamanizmo rituale - ajahuaskos gėrimo ceremonijoje. Lima, Nazca, Arequipa ir Colcos kanjonas bei Cuzco bus pakeliui iki didingiausios Pietų Amerikos vietos - Machu Piccho. Iki šios šventovės keliausime pėsčiomis. Bolivijos sieną kirsime ties Titikakos ežeru, aplankysim sostinę La Pazą bei druskos ežerą Uyuni. Čia su kompanija išsiskirsiu ir likusią kelionės dalį režisuosiu pats. Su "vietiniu" Andriumi Karpavičiumi susitiksime Catamarca aukščiausių ugnikalnių rajone.
Ketinu šiame bloge pateikti tai, kas idomiausia nutiks klajonių metu
2009-04-11 Lima
Sėdime Limos oro uoste, laukiam skrydžio į Pucallpa džiungles. Sunku dar priprasti prie Peru laiko. Nors tik pirmą dieną čia, atrodo kad jau visą savaitę: daug skrydžių, viskas pažįstama. Limą pažinom per pusdienį, kiek tai yra įmanoma padaryti 8 milijonus gyventojų turinčiame mieste. Ryte iš oro uosto sutranzavom taksistę senjorą Eriką, pristatė mus į itališką užeigą, kur pirmą kartą pusryčiavome. Miestas ryte praktiškai tuščias po penktadienio vakaro (nors ir Velykų savaitgalis), pesčiomis patraukėme į Plaza de Armas (ginklų aikštė - ji žymi centrą kiekviename Lotynų Amerikos miestelyje, kur ir verda gyvenimas). Čia susitikome su Limoje gyvenančia Ženia, ji pabuvo gide.
Aplankėm ispanų bažnyčią - muziejų su katakombomis (požeminiais laidojimo labirintais). Viskas ten viename, labai įdomus konkistadorų sprendimas, menantis viduramžius: bažnyčia, laidojimo rūsiai su galybe kaukoliukų, sodas viduryje, galerija ir didelė biblioteka.
Vėliau varėm į Mirafloresą (modernus Limos rajonas prie Ramiojo vandenyno). Mieste daug policijos, kareiviai su ginklais, važinėja tankietės - tai Limoje (ir kitur Lotynuose) norma. Prie vandenyno pasitiko rūkas (toks tolimas - gal teisingiau vadinti smogu), saulės nebuvo. Įkalėm pakrantės kaboke Sangrijos, pažiūrėjom kaip Ramiajame vandenyne chebrantai surfina su banglentėm. Gražu!
Radau ekipiruotės parduotuvę Tatoo, kainos geros (kaip US) jei prireiktų kažko staigiai.
Įdomiausia buvo važinėti vietiniais autobusais. Gatvėje gyvenimas verda, ir tas vaizdas pakerėjo mus visus. Uždaviau sau klausimą, ar per dieną galima įsimylėti šalį? Atsakymas - aš tai jau padariau :) Fantastiškos spalvos, švara, atsipūtę, temperamentingi žmonės! Nuostabu, gyvenimas čia žydi, o apie jokias krizes lyg negirdėję.
Atgal grįždami į centrą dar kartą prasinešėm su autobusu, kainavo solis su puse (1solis apie 90 lietuviškų centų). Sužavėjo darbas, kurį dirba kontrolierius - keleivių kabintojas (hooker'is), kiek jis energijos panaudoja stotelėse kviesdamas žmones į autobusą! Net kelis pakabino, nors pastarieji nesiruošė važiuoti :)
Pietavome valgykloje, kur valgo vietiniai. Pietų kompleksas kainavo penkis su puse solio, nuo stalo buvo sunku pakilti! Atidaviau Ženiai lauktuves - grikius ir sėmkas, kurių čia nėra. Į oro uostą išvarėm su ta pačia senjora Erika, kuri jau suko ratus apie Plaza de Armas, belaukdama kol pasirodysim.
Jau sėdime lėktuve, skrendam pas Gilbertą į džiungles!
Lima - Ramiojo vandenyno pakrantė. Tolumoje matomi bangas skrodžiantys serferiai
Lima - Miraflores autobusų stotelėje
2009-04-16 Linkėjimai iš Icos
Sveiki,
Parskridom šiandien ryte iš džiunglių į civilizaciją, tris dienas viešėjom pas Gilbertą. Viskas einasi puikiai, džiunglės paliko afigieną įspudį. Visas gyvenimas verda ant vandens, susisiekimas tik laivais. Matėm delfinus, mažą anakondą (~2m) ir kitokių gyvių, laikėm krokodilą rankose, dalyvavom šamanizmo rituale :) Daugiau parašysiu artimiausiu metu, uždaro interneto kavinę. Ryt varau į Pisco prie vandenyno, ir i kopas - sanboardingas!
Pucallpa prieplauka
Indėnas iš molio lipdo pečių
Džiungių vaikai
2009-04-19 Cabanaconde
Hola amigos!
Pagaliau pasiekem vakar vėlyvą vakarą kalnus - Cabanaconde miestelį. Šiandien po gero trekingo suradau žiauriai lėtą internetą per palydovą..
Pabandysiu apie viska po truputį papasakoti. Kelionės grafikas sakyčiau intensyvus, daug visko įdomaus veikiam ir laiką stengiamės išnaudot maximum.
Džiunglėse gyvenimas nepakartojamas, tik užknisa žiauriai daug moskitų (uodų), pagirdėm juos lietuvišku krauju. Pirmą dieną džiunglėse žiūrėjom gyvunus, nusipirkom ko reikia trijų dienų žygiui ir išplaukėme su motorine valtim, kuri turi stogą. Nežinau, kaip ją pavadint. Plaukt teko iki vakaro, nakti praleidom indenų kaime. Kitą dieną ruošėmės ajahuaskos gėrimo ceremonijai, visą dieną beveik nevalgėm, plaukiojom po džiungles, braidžiojom iki pusės vandenyje, ėjom iki slaptos kokos plantacijos, o vakare vienui vieni likę džiunglėse apturėjom šamanizmo ritualą. Pasinėrėm į transą :) Užteks apie tai. Trečią dieną visą laiką plaukiojom ir vakare pakliuvom į stichiją - pradėjo sutemus pilti nerealiai stiprus lietus (kaupėsi debesys visą dieną), kitos valtys net neplaukiojo, bet mes sėkmingai grįžom į Gilberto kaimą. Lyja džiunglėse tai ir taip kasdien :) Ir kaip iš kibiro, drėgmės labai daug, nedžiūna rūbai!
Labai anksti iš ryto išvarėm į oro uostą, skridom į Limą, iš kur su samdyta mašina išvarėm į Paracas. Laivai į Islas Ballestes, Ramiojo vandenyno salas - vietinius "Galapagus", kur gyvena gausybė vandens gyvūnų, nebeplaukė. Todėl ruonių ir pingvinų kolonijų nepamatem. Vakare atvarėm į Ica, už kelių kilometrų apsistojom backpacker'ių oazeje Huacachina. Kitą dieną kompanija išsiskyrė: Kris, Dalia ir Vilius išvažiavo į Nazca pažiūrėti mistinių piešinių, aš su Natali išvarėm prie Ramiojo vandenyno "pačilint". Po pietų visi grįžom ir varėm į didžiules diunas (smulkaus smėlio kopas), lakstėm su bagiu. Papuolė vietinis Schumacheris, tai nerealiai paskraidino su tuo bagiu ant viso gazo kiek eina. Kitą laiką su sandboard'ais (medinėm lentom, panašiom į snieglentes) čiuožinėjom nuo kopų. Smiltainis toks karštas, kad net kedų ir sandalų padai atšoko!
Naktį išmynėm autiku į Arequipa (apie tai, kaip bilietus perkant turėjom dėti pirštų anspaudus ir prieš filmavo kamerą "davėm interviu" saugumo sumetimais - atskira istorija!), antrą pagal dydį Peru miestą. Šalia yra gyliausi pasaulio kanjonai. Pietums ragavome kujį - keptą jūros kiaulytę. Tai nacionalinis perujiečių patiekalas, ypač nerealiai atrodo! Kelionių agenturoje užsisakėm raftingą, išbandysim poryt. Sakė slenksčiai labai ilgi ir smagūs, trečios kategorijos ir paskutinis ketvirtos! Tokių nesam nė vienas bandę, tai bus fun.
Autiku išvarėm iš civilizacijos į kalnų miestelį Cabanaconde, is kurio į kalnus prasideda haikerių maršrutai. Kelias iki miestelio nepakartojamas, atsikratėm kiauru asfaltu bei žvyrkeliu 6 valandas, man net skrandis sustojo. Autike sutikom australą, kuris sužinojęs kad esam iš Lietuvos, tarė "Labas bičiuli". Su Skotu kartu apsigyvenom, pavakarojom ir šiandien visą dieną haikinom.
Anksti ryte išvarėm į kanjoną pasižiūrėti sklandančių kondorų - didžiausių pasaulio paukščių. Hostelyje sužinojom viečikę, kur neveža turistų ir tai galima daryti visai nemokamai.
Cabanaconde yra gerame aklimatizacijai aukštyje - apie 3300m virš jūros. Grįžę leidomės į oazę pamirkti baseine. Atgal grįžtant iš oazės reikėjo pakilti apie 1200m akmeningu takeliu. Chebrytė atgal ant mulų, aš savo kojom užvariau, gera treniruotė gavosi, nors jėgų labai daug palikau.
Su fotkėmis muchas problemas, kaip minejau - lėtas internetas. Kai prisėsiu prie greitesnio, įmesiu šiek tiek vaizdelių akims. Bandžiau ir dabar įkelt, bet š**** gavosi ;-)
Iki greito, linkėjimai namiškiams!
Ica priemiestis - fone matosi dykumos kopa (diuna)
Pisco - San Andres paplūdimys prie Ramiojo vandenyno
Keptas kujis (jūrų kiaulytė) - nacionalinis Peru patiekalas
Colca kanjono oazė Sangalle kaime
[bus daugiau]
|
|
Tarp maždaug 270 turiados, šiemet vykstančios Tian Šanio kalnuose, dalyvių, turėsime ir klubo atstovą Audrių Bulovą. Jis dalyvavo pernykštėje turiadoje Fanų kalnuose, įkopė į Energijos viršūnę 5120m. Audrius bus 12 asmenų grupėje, kuriai, kaip ir pernai, vadovaus Arvydas Rakauskas. Iš pernykštės sudėties šiemet taip pat bus Arūnas Varneckis, Gintaras Balnys ir Vytas Seibutis. Kiti grupės nariai: Asta Kalinauskienė, Mantvilė Rakauskaitė, Rasita Batvinytė, Antanas Gleiznys, Dalia Kujalienė, Virgilijus Dimša, Linas Imbrazas.
Trumpas vado Arvydo Rakausko numatomo maršruto aprašymas.
Pirma žygio diena pasivaikščiojimas, vėliau einam į G.Akstino viršūnę (4543m).
Talety (3600m) tai 1A perėja siurprizų neturėtų pateikti.
SOAN (3900m) 2A uolinė perėja, jei naktį pasnigtų, tai tektų laukti, nes per slidžias uolas nepasiruošę eiti.
Ašutor 1B Ledynas didelis, bet nestatus. Kaip ten vadina "Stalovyj pereval". Dalis ledyno dengta sniegu, taigi teks eiti ryšiuose.
Džukučiak 1A jei neprivarys šviežio sniego šiaurinėje nusileidimo pusėje, tai turėtume nusileisti be kačių. Jei bus plikas ledas, gali reikėt turėklų. bandysim praeiti uolomis tarp avinų kaktų.
Paskui karšti šaltiniai.
Komanda išskrenda liepos 26d. (sekmadienį) iš Rygos oro uosto ir parskrenda rugpjūčio 14d.
Alplageris Tian Šanyje
Pauliaus Jakutavičiaus laiškas - "Žinios iš Karakolo" (iš alpinizmo ir turizmo konferencijų):
Sveiki,
Uzvakar nusileidome is 3-iukes zygio Tian Sanyje. Perejom 5 perejas: Telety (1A), Ozernyj (1B), Rizan (1B), Siaurine Arcialytor (2A) ir Trud (2A), liepos 18 diena uzlipom i G.Akstino virsune nuo Arcialytoro
perejos - pietvakariu ketera. Regis, 2B marsrutas. Zygi pradejom liepos 12 d. pirma savaite praktiskai nebuvo dienos be lietaus/sniego. Sniego daugybe - nuobirynines, uolines perejos buvo
sniegines. Klampojimas virs keliu net ir staciu slaitu - norm. Dabar jau kiek aptirpo, bet ant slaitu dar laikosi jo nemazai.
Antrame rate, eidami Ozernyj, Rizan, S.Arcialytoro perejas ir lipdami i G.Akstino virsune isnaudojome siam ratui skirta ir rezervine, ir dar papildoma diena, tai treciaji rata trumpinom nuo 3 iki vienos perejos.
Dalis grupes i Lietuva grizta liepos 31-a, dalis - rugpjucio 3-ia. As dar uzsilaikysiu iki rugpjucio 24 d.
Cia jau daugybe lietuviu, siandien atvyksta dar 87, tai Karakole I.Chanino bazeje sujudimas :)
Artūro Bazio laiškas (iš alpinizmo konferencijos):
Sveiki,
s.m.rugpj1d.15.20Jungtinio Alpinistu Klubo komanda,Tiansaniokalnuose, ikope,i,bevarde,virsune,kuri,bus,pavadinta,Lietuvos,tukstantmecio vardu.Kopimasvyko,siaurine,Ak-su,siena,nauju,marsrutu,sudetingomis,oro,salygomis.Siuo,metu,kopia,dar2,lietuviu,grupes,kitais,marssrutais
Linkejimai,is,Kirgizijos..Po2d,leisimes,zemyn.
Trumpa informacija (autorius - Vilius Šaduikis).
Turiada – alpiniada 2009 Karakolo slėnyje (Tian Šanis, Kirgizija) skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui ir G.Akstino v. 50-mečiui pažymėti.
Ši turiada-alpiniada skirta Gedimino Akstino viršūnės 50- mečiui bei Lietuvos tūkstantmečiui. Truputis istorijos: 1959 m. vasarą Kaukazo kalnuose, kopdami į Dych- Tau viršūnę, žuvo trys geriausi Lietuvos alpinistai: Gediminas Akstinas, Vytautas Vosylius ir Feliksas Mieliauskas. Gedimino draugas Alimas Romanovas (jie kartu mokėsi Leshafto kūno kultūros institute Peterburge) rudenį organizavo ekspediciją į Tianšanį ir Karakolo slėnyje, dalyvaujant trims lietuviams: Kaziui Monstvilui, Marytei Melinskaitei ir Pauliui Normantui, buvo įkopta į bevardę 4200 m. aukščio viršūnę ir pavadinta Gedimino Akstino vardu.
Tradiciškai kas 10 metų čia vyksta turiados – alpiniados, kuriose pabuvojo beveik tūkstantis lietuvių. 1969 m. alpiniados metu gretimame Altyn-Arašano slėnyje, sniegu ir ledu padengtos Ak-Su (kirgiziškai: baltas vanduo) sienos viduryje, atsirado nauja Žalgirio viršūnė, o 1979 m. – Vilniaus universiteto (skirta VU 400 metų jubiliejui), Mažvydo ir Nemuno viršūnės.
Šią vasarą į Karakolo slėnyje šiame renginyje birželio- rugpjūčio mėn. pabuvojo apie 250 turistų ir alpinistų. Beveik visi dalyviai aplankė Gedimino Akstino viršūnę. Alpinistai ekspedicinėmis sąlygomis persikėlė į gretimą Altyn- Arašano slėnį ir trimis grupėmis pakilo į Ak-Su sienos bevardes viršūnes. Pirmoji grupė –Jungtinio alpinistų klubo nariai (Artūras Bazys, Živilė Bazienė, Vytautas Kyga, Matas Milius, Anatolijus Vanagickas) pakilo Ak-Su sienos dešiniuoju kontraforsu, antroji grupė – „Klajūnų“ klubo nariai (Kęstutis Baleišis,Roma Baleišienė, Šarūnas Baleišis, Gerimantas Statinis, Akvilė Vološkevičiūtė, Lukas Vološkevičius) pakilo vakarine ketera, įkopdami į tą pačią 4711 m. aukščio bevardę viršūnę ir pirmaįkopėjų teisėmis pavadino ją Lietuvos tūkstantmečio vardu. Trečioji grupė ( Alvydas Peištaras, Vilius Šaduikis) Ak-Su sieną pasiekė per Kiul-Toro slėnį tiesiai iš Karakolo slėnio.
Pirmiausia jie įkopė į kraštinę rytinę sienos ( 4720 m. aukščio) viršūnę. Deja ten jau yra turas ir raštelis (paskutinė grupė – Novosibirsko universiteto alpinistai 2008-08-28). Dėl blogo oro ir matomumo toliau teko eiti ketera , įveikiant uolinius „žandarus“ ir sniego-ledo karnizus. Sekanti pasiekta viršūnė (4660 m.) buvo pavadinta Bangos vardu (visi jau anksčiau pastebėjo, kad ji primena bangas). Dabar keturios Ak-Su sienos viršūnės turi lietuviškus vardus. Prisimenant, kad Ak-Su sienos tęsinyje yra dar 2 lietuviškos viršūnės, Altyn- Arašano slėnio pavadinimas( kirgiziškai: šeši auksai) įgauna prasmę: šešios lietuviškos viršūnės: (iš pietų į šiaurę: Vilniaus Universiteto, Mažvydo, Nemuno, Žalgirio, Lietuvos tūkstantmečio ir Bangos).
Didžioji dalis turiados dalyvių (apie 150 žm.) įkopė į G. Akstino viršūnę.
EKSPEDICIJOS DIENORAŠTIS
Dalyviai:
1. Arvydas Rakauskas - vadas.
2. Arūnas Varneckis - pavaduotojas, video operatorius.
3.Vytautas Seibutis - puodininkas.
4. Gintaras Balnys - remontininkas, fotografas.
5. Asta Kalinauskienė - fotografė.
6. Mantvilė Rakauskaitė - dienoraštininkė.
7. Rasita Batvinytė - maistininkė.
8. Audrius Bulovas - primusininkas.
9. Antanas Gleiznys - video operatorius, fotografas.
10. Dalia Kujalienė - fotografė.
11. Virgilijus Dimša - medikas.
12. Linas Imbrazas - fotografas.
1 Diena 2009-07-26
Štai ir atėjo manau visiems lauktas sekmadienis. Darbai užbaigti ir visos mintys apie tolimą kelionę. Laukia kuprinių krovimas ir jaudulys :). Apie 15.30 val., į Molėtus atvažiavo autobusiukas. Jame jau buvo grupės nariai Antanas, Arūnas ir Linas. Išlėkėm iš namų kaip visada paskubomis. Prie trijulės prisijungė Arvydas, Rasita ir aš Mantvilė. Pajudėjom link Anykščių. Molėtų – Anykščių kelias labai jau vingiuotas. Vingiavimas blogai paveikė Arvydą ir Rasitą. Sedėjo, tylėjo ir darėsi panašūs į popieriaus lapą :). Anykščiuose prisijungė Asta ir Audrius. Mūsų vis daugėja ir judam tolyn. Pakelėje susitikom Gintarą, Vytą ir Virgį. Dviem ekipažais važiuojam link Rygos. Oro uoste prisijungė paskutinė dalyvė Dalia. Vyksta kuprinių pakavimas ir svorio paskirstymas. Užsiregistravom, laikom rankose bilietus ir laukiam skrydžio. Apie 23.00 val., jaukiai įsitaisom lėktuve ir pakylam virš debesų :). Esam labai alkani :). Puolam traukti viską iš kuprinių ir valgom naktipiečius. Užkvepinam pusę lėktuvo lietuviškais lašiniais. Skanumėlis! Sotūs ir laimingi bandysime užmigti. Labos nakties:).
2 Diena 2009-07-27
Labas rytas! Kol miega mūsų Lietuva, mes jau pabudę:). Dabar 4.00 val., Lietuvos laiku, vietiniu 7.00 val., Skrydis geras ir leidžiamės į Almatą. Nusileidus lėktuvui ir praėjus visas būtinas procedūras, susėdam į autobusą ir klausomės rusiškos muzikikės:). Pirmas sustojimas Almatoje. Pasikeičiam pinigų ir suvalgom po „ Samsa“ ( traški tešla su mėsa arba sūriu ). Autobuse gaivinamės šaltu alumi :). Apie 13.00 val., sustojame Baseyt kaimelyje papietauti. Užsėdome didelį stalą vietinėje knaipėje :). Valgėme buriukų šašlyko, lagman ( dviejų metrų makaronai su daržovėmis ir mėsa ) labai skanu !, mantu ( dideli koldūnai su mėsa, virti garuose), gėrėme arbatos su pienu. Pietų metu, maisto likučiais pasidalinome su šuniuku. Laukdami eilėje į kaimo tualetą, tiesiai nuo medžio skanavome abrikosų. Žinoma apie pasekmes negalvojome :). Turgelyje nusipirkom arbūzą, bus desertas visai mūsų chebrytei. Prieš akis, autobuse stovi Žigulinio alus. Žinoma keturiese t.y. as, Rasita, Arvydas ir Arūnas jį suvartojam :). Toliau riedam link sienos, grožimės apylinkėmis, kartais nusnaudžiam :). Pagaliau privažiavom pasienį. Na ką, reikia nusiteikti ilgam laukimui. Viskas vyksta labai lėtai, kartais atrodo kad niekas nevyksta :). Mums žinoma noretusi šią procedūrą pagreitinti, bet mes jų valioje. Kareivis miega, tarnyba eina :). Viskas prasidėjo 16.30 val., o baigėsi 20.00 val. Neapsiėjom ir be kyšio :). Už du autobusus sumokėjo 80 dolerių. Žmogui 1 doleris. Nu ir nuskalpavo :) :). Susimokėjom ir mes jau Kirkizijoje. Po 20.00 val. pajudėjom link Korokolo. Na bet ir kelelis, blogiau nei į Anykščius, nepavydėtinas. Kelionė prailgo, bet pagaliau jau sutemus pasiekėm „ stovyklavietę“. Pasistatėm palapines, kur radom laisvą plotelį. Pavakarieniavom, suvalgėm arbūzą ir apie 1 val., nuėjome miegoti. Atsirado drasuolių, kurie nusprendė miegoti po atviru dangumi, tai Gintaras ir Vytautas. Kiti ekipažai neatsakingai pastato palapines. Nespėjus sušildyti miegmaišių, kai pasigirdo pradžioje retas, o po to intensyvus vandens lašų barbenimas. Tikrai mes ten, kur važiavome :). Tian Šanis savo parodė jau pirmą naktį.( Paskui jis savo charakterį vis rodė ir rodė). Ką, puolam taisyti palapinių, o bėgliai ieško vietos nakvynei.
3 Diena 2009-07-28
Pabudom anksti ryte,o tuo metu jau viena grupė krovėsi kuprines į „vachtovke“ (taip vadinamas autobusiukas uždėtas ant URALO važiuoklės). Kadangi „vachtovkėj“ buvo kelios laisvos vietos tai mes išsiuntėm žvalgus. Pirmieji iš Korokolo, link alpinistinė stovyklos išvažiavo Arūnas, Antanas ir Virgis. Krovėmės daikus ir išėjome į Korokolo miesto turgų. Pakelėje užsukom į kavinę papusryčiauti. Turguje vyko didysis maisto atsargų pirkimas. Apie pietus dalis grupės t.y. aš, Rasita, Asta, Dalia, Linas ir Audrius išvykome taip pat link alpinistinės stovyklos. Susėdom i „vachtovke“ :) ir dardėjom. Prasidėjo linksmieji kalneliai :), vežė kaip malkas :) Mėtė, vėtė, pirmyn, atgal, aukštyn, žemyn! Bet fantastiniai vaizdai per langelį viską atpirko. Bevažiuojant, Linas sugalvojo prizą, siurprizą:) Kas su galva pasieks lubas, tas gaus binto rulonėlį:) Dėja norinčiųjų dalyvauti rungtyje ir laimėti puikų prizą neatsirado :). Pagaliau atvykome į labai gražią alpinistinę stovyklą. Palapinių miestelis. Pasitiko stiprus lietus, tai visi subėgom į didelę palapinę ir pradėjom normuoti, sverti maistą. Rasita buvo svarstyklės, Audrius maisto davinių pakavimo meistras:) Visi kiti, pagalbinis personalas :). Jau beveik sutemus sulaukėm likusių draugų t.y. Arvydas, Vytas ir Gintaras. Pagaliau ilgai laukta vakarienė. Valgom ką turim, o turim daug:), lašiniai, sūris, melionas. Labai smagiai vakarojom prie stalo. Baigiam antra butelį vynelio :), kalbos garsėja, laidomi juokeliai :). Po ilgos vakarienės nuėję prie palapinių, išdainavom visą lietuviškąjį popurį :) Linksminom miegančiuosius, aisku mums taip atrodė.
P.S. Ryte girdėjom kalbant, kad mūsų dainavimas patiko :)
4 Diena 2009-07-29
Pirmas rytinis budėjimas. Ši garbė teko man ir Linui :). Atsikėlėme apie 7.00 val. Paruošėm pusryčius ir visus sukvietėm prie stalo. Skaniai pavalgę, susiruošėm į dienos žygį be kuprinių. Žygio tikslas per Perėją Panoramnyj (1A) 3600m pasiekti – Alakul ežerą ir atgal į A/L. Žingsniuojam, trypiam linksmai:) Priėjom prie labai daug arklių. Ir džigitas čia pat. Vyrai užsimano kumyso (raugintas kumelės pienas ). Susėdę ant akmenėlių laukiam. Girdžiu jau Arvydas reiškia emocijas, mėgaujasi :). Na nemanau, kad jau taip labai skanu :). Paragavus skonis tikrai įdomus, ir nelabai skanus :). Žygiuojam ir kopiam toliau. Papuolėm į lietų, pliaupia kaip iš kibiro. Jėgų dar yra, nors tempas letėja. Pagaliau lietus nustoja ir išvystam nuostabius vaizdus. Žinoma įvyksta fotosesija:). Einam toliau, pakilom 3,5 km. Kadangi keliems grupės nariams ,t.y. man, Daliai nuo aukšio darosi ne visai gerai :) tai kelionę tolyn nutraukiam. Kartu su mumis pradeda leistis Arvydas ir Vytas. Likę nariai kopia toliau. Nusileidžiant, Arvydas pastebėjo, kad per rūką nepastebėjome perėjos ir nuėjome ant gubrio, o jo aukštis 3800m. Vytas apsisuko ir nuėjo pasakyti lipantiems kad leistūsi. Arvydas bandė susikalbėti tarp kalnų :), pavyko. Chebrytė pamatė, gražų ežerą ir pradėjo leistis. Aš, Dalia, Vytas ir Arvydas nusileidinėjom pirmi. Sutikom džigitą ir užsiprašėm poros litrų kumyso. Stovyklavietėje, belaukiant likusiųjų, gaminome valgyti. Visi grįžo linksmi, pavalgėm ir miegoti.
5 Diena 2009-07-30
Kėlėmės apie 7.00 val ir pusryčiai. Pakuojamės daiktus ir iškeliaujam užkariauti G.Akstino viršūnės. Diena ėjimui labai graži ir šilta. Ėjom, ėjom, ėjom, ėjom ir galo nėra :). Visą mielą dieną nieko daugiau ir neveikėm :). Dalis grupės nuėjo šiek tiek toliau, o likę jėgų nebeturėjo iki jų daeiti :) ( vardu neminėsiu :) ). Stachanoviečiams :) teko nusileisti, nes jau pradėjo temti. Stovyklavietę įkūrėm prie rytinio Ontoro ledyno. Ir vėl ta nelemta kalnų liga pakirto mūsų merginas. Vadavomės kaip galėjom. Mūsų daktarėlis Virgis labai mums pagelbėjo :). Sugirdė po kelias anpules, išgėrėm, tablečių ir laukėm pagerėjimo. Vakarienė ir miegas. Naktį mus linksmino ar gązdino snieginių barsų duetas. Vienas viename slėnio šlaite šauktė šaukė, kol draugelis atsiliepė kitame šlaite :).
6 Diena 2009-07-31
Apie 5.00 val., atsikėlėm ir susiruošėm šturmuoti Gedimino Akstino viršūnes 4345 m. Susirinkom visą reikiamą amuniciją ir pirmyn. Laukia ilgas ir sunkus kelias. Kopėm akmenimis, kopėm žole, bridom sniegu su katėmis. Labai pavargom, ir vėl ta nelemta kalnų liga pristojo :), bet įkopėm į perėją 4200 m. Kad ir labai kamuoja blogumas, bet nuotaika gera. Atsiveria fantastiški vaizdai. Bet Akstino viršūnė dar neįveikta. Dalis komandos susirišo ryšiu ir pradėjo lipti į viršūnę. Dėja, oro sąlygos labai nepalankios, sniegas pažliugęs ir kelionę teko baigti. Nemanau, kad kažkas labai nusivylė, juk mes taip arti ir tiek daug padarėm:) !!! Kaip visada fotosesija ir ilga kelionė atgal. Ėjom ryšiu, nes pavojingas nusileidimas. Oro sąlygos vis blogėja, lietus, kruša. Einant ledynu nuo griaustinio taip įsielektrinom, kad net šalmai zvimbė :) Kurioj ausį man zvimbia? :). Galiausiai horizonte pasimato mūsų palapinės. Valio! Kojos nelaiko visiškai ! Nusileidus prie palapinių, nelemtas lietus visus suvijo į palapines. Labai geri budintys, į palapines atnešė arbatos ir vakarienę. Nuovargis padaro savo ir einam miegoti.
7 Diena 2009-08-01
Prikėlė kaip visada anksti :). Kraunamės kuprines ir grįžtame nuo ledyno kur daugiau žalumos. Smagiai prasiėjom, neskaitant kad kojos vis dar nelaiko :). Galiausiai po ilgo ėjimo, prie upės ir miško įsikuriam stovyklavietę. Kol kas oras puikus, bet turi tendenciją greitai subjurti :). Buvo galimybė pasišildyti vandes ir nusiprausti :). Su Rasita tą ir padarėme. Va čia tai malonumas! Pasijautėm kaip deivės :). Pradėjo kauptis debesys ir pratrūko dangus. Smarki liūtis, ko pasekoje palapinėje pasidarė vandens lova :), visi patogumai. Vyrai išėjo į alpinistų stovyklavietę atnešti likusio maisto. Jiems pasisekė, nepapuolė į liūtį. Lietuj nustojus, laukė vakarienė. Šiandien svarbi diena, vienam iš mūsų. Ogi Linui. Šiandien jo gimtadienis :). Pasveikinom, sudainavom ilgiausių metų. Ta proga valgėme lipioškes su ikrais :) mmmm! Alus, brendis, visas servisas. Prie laužo vėl skamba lietuviškas popuri.
8 Diena 2009-08-02
Rytas, apie 7.00 val. Pusryčiai ir laukiam džigitų, su kuriais sutarta dėl maisto ir inventoriaus nuvežimo iki tam tikros vietos. Na jie punktualumu tikrai nepasižymi. Arūnas išėjo jų ieškoti. Po 30 min, Arūnas kaip tikras džigitas raitas ant arklio :) Sukrovėm maistą ir inventorių arkliukams, kuprinės ant pečių ir pajudėjokm link Talety (1A) 3600 m. perėjos. Kaip visada lipimas, kopimas, skanūs pietūs. Galiausiai priėjome prie palikto maisto ir įkūrėm stovyklavietę. Iš nesibaigiančių atsargų ištraukėme butelį raudono vyno:). Draugiškai ir atsigėrėme. Valgėme linksmąją košelę :). Nuo vyno ir košelės tikrai linksma pasidarė :). Turim dar gražaus laiko šviesoje, tai pingvinų palapinė tai ( Rasita, Mantvilė, Audrius ir Linas ) sulindo į vidų ir žaidė laivų mušį ir kartuves :). Gavom pingvinų pravardes! Taip kad mūsų gausioje komandoje atsirado keturi mieli gyvūnėliai :). Prieš vakarienę budintieji pagaliau ištreniravo primusus dirbti ant vietinio benzino. Tą progą išvirė net du puodus kakavos :). Tamsa nuvarė visus miegoti. 21 val., visi miega, negaliu patikėti, Lietuvoje tik 18 val., !! :).
9 Diena 2009-08-03
Labas rytas. Pusryčiai kaip visada skanūs ir sotūs. Pasidalinom visą maistą, dėl ko kuprinės tik pasunkėjo. Bet ka padarysi, pingvinukai stiprūs, viską paneš :). Kuprines ant pečių ir pirmyn. Kopsime į perėją Talety. Visai sėkmingai ir greitai pasiekėme Talety perėją. Mūsų pirmoji perėja! Kai kam pirmoji gyvenime. Pagal tradicijas pirmokus reikia krikštyti. Yra trys pirmokai: Rasita, Mantvilė ir Virgis, ( Linas neprisipažino : ) ). Na ką, krypuojam žąsele, prisiekiam ištikimybe vadui, bučiuojam ledkirtį, šaukštas fantastiškų ledų ( sniegas, kondencuotas pienas, riešutai) ir mes įšventinti :). Ant perėjos visų nuotaika puiki, bendra nuotrauka ir laikas žemyn. Besileisdami grožėjomės gamta ir kaip visada sulaukėm lietaus. Jis mus lydi visur, mūsų kelionės palydovas :). Priėję upę ir neradę tilto turėjome bristi basomis. Atrakcija nebloga, tik kad vandenėlio šaltumas nenusakomas :). Žygiuodami toliau, priėjome jurtą. Iš žmonių nusipirkome varškės, pasidairėme kaip gyvena. Radome labai gražų slėnį ir įkūrėme stovyklavietę. Per budėjimą užklupo lietus, teko man su Linu pašlapti. Visi pavalgėm ir į lovytes :).
10 Diena 2009-08-04
10 kelionės diena. Prisitraukinėsime prie SOAN 1 perėjos (2A) 3900m. Prabudus, pro palapinės „ langus“ atsivėrė nuostabus vaizdas. Linas fotoparatu fotografuoja visus vaizdelius pro palapinę. Papusryčiavom, kuprines ant pečių ir toliau į kelią. Beeinant sutikom du džigitus ant arklių. Sutarėm kad paims dvi kuprines ir du maišus sunkaus inventoriaus. Be kuprinių liekam aš Mantvilė ir Dalia. Jausmas fainas, leki su vėjeliu, jokio balasto ant nugaros :). Mūsų kuprines neša Arvydas ir Gintaras. Jų - arkliukai :). Priėjom labai plačią ir sraunią upę. Tai ką, džigitai su arkliais sunešė visas kuprines į kitą krantą ir ėmėsi mūsų :). Arūnas šaunuolis ir stipruolis perbrido upę:). Smagi atrakcija pajodinėti ant arkliukų :). Visus perkėlus, kelionė tęsėsi toliau, bet jau savom kojytėm. Kaip visada lietus! Bet šį kartą gausus ir ilgas. Prisišliejom prie akmenų ir stovim kaip nabagėliai :) laukdami pabaigos. Pabaiga visada būna ir pamatėme saulės šviesulėlį. Toliau einam link SOAN 1 perėjos. Truputėlį nepateikėm ir nuėjom link SOAN 2 perėjos. Kas labai neskubėjo :) tam pasisekė, ne tiek daug teko nusileisti žemyn. Kas skubėjo labiau, nelabai pasisekė, didesnis nusileidimo atstumas :). Linas nusileidęs nuo SOAN 2 parėjos pats save pavadino ASILU (tai jau trečiajo pravardė šio žygio metu. Pirma „Budulis“ gavo pirmą žygio dieną už gerą lupdažį nuo kurio dantys nusidažė juodai.):) :). Matėm daug arkliukų. Atrodė kad visas burys užpuolė mūsų vadą. Keikėm žemėlapius kurie suklaidino mūsų „Stachanoviečius“. Dėl pastovaus lietaus ir nedidelio vingio nepasiekėme planuoto tikslo ežerėlio. Sutikome grupę iš Novosibirsko besileidžiančia nuo SOAN1. Skani vakarienė, linksmoji košelė ir miegoti.
11 Diena 2009-08-05
Kėlėmės apie 6.00 val. Papusryčiavom, bet oro sąlygos neleido pradėti žygio link SOAN 1 perėjos. Visi nuėjome vėl skaniai pamiegoti :). Po poros valandų pradėjome krautis kuprines ir pajudėjom. Priėjome labai grąžų ežeriuką, bet lietus sustabdė kelionę, teko pralaukti lietų. Visi žmonės kaip žmonės, apsivilkę lietpalčius:) o pingvinas Audrius sulindo į didelį, permatomą maišą, vaizdas nemirtingas :), svarbu ant galvos nelyja. Lietuj nurimus, skaniai papietavom. Po pietų toliau tęsiam kopimą. Aš su Arvydu šiek tiek atsilikom ir vėl užklupo lietus. Susėdom ant akmenų ir kaip visada laukiam lietaus pabaigos. Ne tik kad lietus nesibaigia, bet dar ir pradeda snigti. Dėja sniegas nesibaigia, sedėti pabodo, darosi šalta. Teko eiti per šlapius akmenis, buvo ekstremalus ėjimas. Pavyko! Užlipus jau buvo pastatytos palapinės. Pingvinų palapinė net kilnojosi nuo kikenimo :), o aš šiaušiau plunksneles, kad paliko vieną iš pingvinų nugaišti ant akmenų Kirkizijos kalnuose :). Na aišku, sėdi, kikena, o kad tokioj purvo vonioj palapinė pastatyta nemato :). Pingvinas Audrius ir pingvinas Linas ruošė naują vietą palapinėj. Kilnojo didžiausius akmenis, sveiku protu nesuvokiama kaip jiems pavyko juos pakelti :), darė griovelius vandeniui nubėgti. Keturi pingvinai palapinės pernešimo operaciją įvykdė! Na ne visai konfortabilu, bet padarėm viską ką galėjom. Apsistojom prie pat perėjos, o ant uolų radome daug priešistorinių antspaudų (fosilijų). Budėtojam t.y. Arūnui ir Astai nelabai pasisekė su budėjimu. Oro sąlygos nepavydėtinos. Bet vakarienė labai skani. Arvydas (Vytautas) pingvinus pavaišino samanės šlakeliu, užsikandom Snikers šokoladuku :) ir miegoti.
12 Diena 2009-08-06
Visą naktį snigo, vėjas stiprus, palapinė griuvo, šonus skauda. Bet visi ištvėrė šią naktį :). Ryte iš mūsų palapinių pasidarė užsnigta jurta. Visur balta balta. Na jo, gal ir normalu rugpjūčio 6 d. sulaukti sniego :). Papusryčiavom ir įkūrėm atskirą valstybę ant kalno, nei pirmyn, nei atgal! Saulė pradėjo tirpdyti sniegą ir nusprendėme, kad tokiomis sąlygomis po pietų eiti su kuprinėmis į perėją pavojinga, todėl Arūnas, Vytas, Gintaras, Antanas, Virgis ir Dalia nutarė įkopti į SOAN 1 perėją be kuprinių. Likę mėgavomės nuostabiu oru, gražiais vaizdais, kalnų ramybe. Šildėmės prieš saulutę kaip driežai :). Stebėjom kap sekėsi lipti chebrytei. Sekėsi puikiai, aukštai aukštai pamatėme plevesuojančią vėliavą :).Šaunuoliai ! Jiems nusileidus papietavom, susikrovėm kuprines ir apleidom įkurtą valstybę:). Sniego mums jau gana! Nusileidę įkūrėm stovyklavietę, pavakarieniavom, išgėrėm labai mažą mažą buteliuką „ Suktinio“:). Visi išsivaikščiojo po palapines. Pingvinų palapinė toliau tęsia kartuves:) Tabaluojam, kojom nesiekiam žemės :).
13 Diena 2009-08-07
Labas rytas. Pusryčiai ir kelionė link Arčiator perėjos. Kaip visada vieni greitesni, kiti lėtesni :) Šiek tiek atsilikom nuo grupės t.y. aš, Arvydas, Audrius ir Dalia. Na ir papuolėm ! Pasirinkom tikrai ne patį tinkamiausią kelią. Velnias, ten net ožkos nevaikšto!! Ilgai kapstėmės žemyn, apie tris valandas, su šalmais, ledkirčiais, bet galiausiai nusileidom. Traversas, traversas, traversas, brrrr:). Pajautėm lygų pagrindą po kojomis, palaima. Likę jau mūsų laukė, nors praėjo tokiais žolės šlaitais, kad net baugu buvo žiurėti. Jiems ne ką geriau už mus buvo, pasivaikščiojo avinų kaktomis :). Na ir prisidirbom šiandien visi! O turėjo būti toks gražus pasivaikščiojimas :) Ne veltui šiandien 13 diena. O sako netikėk :). Papietavom ir jau teisingu maršrutu pajudėjom link perėjos. Labai smagus pasivaikšiojimas, koks ir turėjo būti :). Radom tinkamą vietą palapinėms ir laukiam vakarienės. Aukštis 3100m.
14 Diena 2009-08-08
Atsikėlėm kaip visada anksti, nes eisim į Arčiator perėją. Ėjimas visai neblogas, gražus kraštovaizdis. Po poros valandų ėjimo pasiekėme Arčiator perėją. Kaip visada visų nuotaika puiki. Ture radome raštelį iš Permės, muilo burbulų, saldainių ir net spirito :). Turtingas turas ! Valgėm skaniausių ledų pasaulyje:). Rasita su Gintaru iš sniego nulipdė labai simpatišką senį besmegenį. Jis buvo modelis, o mes visi prie jo fotografavomės :). Ant perėjos praleidom apie gerą valandą. Reikia atsidžiagti, nes tai paskutinė perėja. Netoli kalno apačios, pamatėm kad artinasi lietus, tai beveik bėgom :). Užkaito padai, stabdžių kaladėlės pakeistos šimta kartų :). Visgi lietus užklupo, subėgom po didžiule egle ir papietavom. Bežygiuodami priėjome buvusę geologų bazę ir po to FGS ( fizikos geografinė stotis ). Persikėlėme per Ašu-tor upę su labai įdomiu agregatu :). Vadas sutarė dėl nakvynės ir kas svarbiausia bus pirtis !!!. Va čia tai bent, mums murzilkoms tai būtina :). „ Sodybos“ šeimininkė parūpino alaus, 5 skarbonkes, bet ir tai lobis :). Vyrai pirmi nuėjo pliuškentis, o vėliau męs keturios lietuvaitės :). Po pirties jausmas visiems nustabus, švarūs, kvepiantys. Susėdom prie laužo, valgėm vakarienę. Vadas pagamino labai skanų varškės desertą. Sugūžėjom į kambarį, sugulėm ant grindų ir miegoti. Palapinėje žymiai patogiau ir mikščiau :).
15 Diena 2009-08-09
Budintys prikėlė apie 7.00 val. Po pusryčių niekur neskubėjom, nes lipimas į kalnus pasibaigė, leisimės tik žemyn. Prarasim aukštį :). Arūnas, Virgis ir Linas trykšta energija, tai išėjo dar pasiganyti po kalnus :). Mes pabendravom su vietine šeima FGS ir susikrovę daiktus patraukėme į Šiltus šaltinius. Labai smagus pasivaikčiojimas, pora valandų ir mes jau vietoje. Atvykom į civilizaciją. Vietiniai susėdę piknikauja, kepa mėsytę, pjaustro arbūzus. Kol kas nekuriam stovyklavietės, nes labai daug vietinių. Aš, Arvydas, Audrius, Vytas ir Dalia nuėjome maudytis į šaltinius. Rasita, Gintaras, Asta ir Antanas liko saugoti kuprinių. Va čia tai kaifas! :) Besilepinant vandens malonumais, Nadul ( FGS sodybos šeimininkė ) atnešė alaus. Nu visiškas relaksas :) :) Kas gali būti dar geriau?? Po 40 min. grįžome prie likusių. Atnešėm alaus, butelį degtinės :). Vakarėlis prasidėjo! Prisėdom prie vietinių kirgizų, jie mus vaišino, mes juos. Galiausiai sulaukėm Virgio, Arūno ir Lino. Pastatėm palapines ir apie 20.00 val., dar kartą, bet dabar visi nuėjome į šaltinius. Išbandėme tris vonias, visiems labai patiko, atsipalaidavom, pailsėjom :). Grįžę atsigėrėm skanios kakavos ir miegoti.
16 Diena 2009-08-10
Labas rytas. Truputėli pramiegojau budėjimo laiką, bet manau pingvinas Linas dėl to labai nesupyko :). Po skanių pusryčių visi vėl nuėjome į šiltus šaltinius. Na trūksta žodžių kaip smagu :). Pasilepinę šaltiniuose, kraunamės daiktus ir laukiam transporto kuris mus nuveš į Pokrovką. Kaip visada vėluoja, bet po geros valandos laukimo pagaliau atvažiavo autobusiukas. Susištabeliavom į autobusiuką ir tolstam nuo kalnų. Važiavom, važiavom ir privažiavom Pokrovką. Vyrai nupirko, alaus, vynelio, stipresnių gėrimų, sausainių, arbūzą, melioną. Aprūpino maistu :). Sukirtom po dvi porcijas ledų. Labai skanių :) Toliau važiuojam link Isikulio ežero. Privažiavom didžiulį ežerą, pilnas papludimys žmonių. Puolėm maudytis, labai šiltas vanduo. Kažkaip per dažnai prausiamės :). Pasistatėm palapines ant smėliuko, su nuostabiu vaizdu į Isikulio ežerą. Pas vietinius prekybininkus užsakėm vakarienę. Valgėme biuriuką. Pirmas patiekalas buvo troškinti kauliukai su daržovėmis ir antras patiekalas jau gerokai po 22 valandos Bišparmak ( makaronai ir tušinta aviena). Na nepasakyčiau kad skaniai pavalgiau. Vyram tai labai skanu buvo. Mėsa taip prilipusi prie kaulo, dantimis teko plėšti. Urvinių žmonių kompanija :) . Linas išsimozojo visą veidelį lajumi, vaizdelis geras :). Pavalgius vakarojome prie laužo, skanavome tauriųjų gerimų :). Buvom sotūs iki begalybės ir vadas nutarė, kad reikia suvalgyti arbūzą su melioniu. Maldavom, prašėm, kad neverstų to daryti, deja, vado žodis įsakymas :). Supjaustė visą arbūzą ir dalino visiems pažerdamas įvairių komentarų :). Mūsų pasigailėjo ir nutarė meliono nevalgyti :). Nežinau kuo būtų viskas pasibaigę, jei dar ir jį būtumėm sušveitę :). Po baisiojo persivalgymo ir dideliais pilvais sulindome į palapines, o keli atkaklūs žygio dalyviai dar pasirūpino ir pusryčiais. Į vakarienės likučius, kur buvo daug padažo, subėrė kilogramą makaronų, uždengė dubenį dubeniu ir pastatė laužavietėje ant karštų pelenų. :). EEEEiiii viena pingvinė pabėgo iš palapinės!!!
17 Diena 2009-08-11
Pabudom apie 7 val. ir tiesiai maudytis į ežerą. Pavalgėm vakarykštę vakarienę. Šį kartą mėsytė gerai išsitroškino, makaronai patys tie ir svarbiausiai nereikėjo šildyti. Vadas nuėjęs maudytis paskandino savo kalnų akinius. Paskui stradalino visą likusį kelią :) Apie 9.30 val., atvažiavo autobusiukas. Pajudėjom link Korokolo pasiimti daiktų. Sustojom Pokrovkoj, prisipirkom sausainių, vandens, ledų. Persėdom į didesnį autobusiuką, nes Korokole turim paimti du žmones ir judam tolyn. Korokole atsiranda vietoj dviejų žmonių, trys. Tenka autobusiuke pasispausti. Važiuojant autobusiuką sustabdė milicija. Vairuotojas sumokėjo kyšį 50 somų (1,2$) :), žinoma už nieką :). Važiuojam toliau. Kelių sankirtoje iš pakelės prekybininkų nusiperkame Isikulio ežero žuvies. Mažytės panašios į mūsų ežerų stintą Isikulskij čiolpak. Kaina vienos vytintos žuvytės - vienas litas. Ir vieną didžiūlį starkį (Kirgizišką pavadinimą pamiršau) už 15 litų. Pakelėje, vietinėje valgykloje skaniai ir labai daug prisivalgėm. Užsismailinome ledais :). Eidami į tualėtą pamatėme pačią gražiausią vaivorykštę. Visi puola ją fotografuoti, o aš negaliu, nes mano KODAKAS atsisakė dirbti lietingomis sąlygomis. Bevažiuojant vėl stabdo milicija. Visiškas akibrokštas :). Mūsų vairuotojas pravažiuodamas pro milicininką, pagrumoja jam kumščiu ir ramiausiai nuvažiuoja :). Pasvarstėm kas būtų jei mes tai padarytumėm Lietuvoje :). Menki juokai. Jau beveik sutemus, po labai ilgos kelionės apie 7 val., įvažiuojam į Biškeką. Svarbiausia reikia susirasti nakvynę. Vairuotojas pasiūlo savo sesės namus. Privažiavę prie namo, apie gerą valandą laukiam šeimininkės. Pagaliau jai pasirodžius ir sutarus dėl kainos, okupuojam namą:). Arvydas su Vytu nuvažiavo į parduotuvę parūpinti alučio, nes turim žuvies. Pasiruošėm stalą ir labai skaniai pavakarieniavom. Apie 24 val., sugulam kambaryje ant žemės ir miegoti. Kažkaip nejauku ant žemės, kur mūsų palapinė!! :)
18 Diena 2009-08-12
Atsikėlėme, papusryčiavom ir susiruošėm į miestą Biškeką. Tikslas pasivaikšioti po turgų, namiškiam parvežti lauktuvių. Nardėm po turgų kaip reikiant :). Vaisiai, daržovės, prieskoniai, kirkiziški suvenyrai. Ties jais ir sustojom. Pirkom pirties kepures ir šiaip mielus niekučius. Išleidę pinigus ir tikrai dar ne viską nupirkę :) nuėjome į vadinamą pinigų keityklą „Larioką“ pasikeisti pinigų. Va čia linksmumas ir prasidėjo. Nu sukčių sukčiai! Taip stengėsi mus apgauti, bet mūsų nuostabus budrumas neleido įvykti apgaulei :). Keitėjas labai susinervino, grąžino pinigus ir išvarė iš larioko, palydėdamas su galybę keiksmažodžių :). Nuėjom į padoresnę keityklą ir be problemų pasikeitėm pinigus. Toliau siaubėm turgų. Prispyrė į tualetą :). Linas kaip džentelmenas, pakvietė mane į pasimatymą - tualetą ir dar už skolintus pinigus!!! Na ką žavu, ne kiekvieną dieną sulauki tokio pakvietimo :). Alkis visagalis. Nusipirkom 24 butelius vietinio alaus ir nuėjome į kavinę pavalgyti. Valgėm plovo ir Samsa. Pagaliau išėjom iš turgaus. Vietinių pažinčių ir telefono pagalba radom 18 vietų MB „Sprinter“ autobusiuką ir nuvažiavome namo. Susikrovėm kuprines ir pajudėjom link Kazachstano, Almaty. Privažiavom sieną. Iš autobusiuko, pasiemėm kuprines ir nuėjom pas pasenietį. Surinko visų pasus ir laukėm kol praleis. Visa procedūra trūko apie 1 valandą, labai greitai ir sklandžiai. Ši kartą jokio kyšio :). Toliau judam link Almaty. Almaty pasiekiam jau sutemus. Kaip visada vairuotojai suranda nakvynę :). Šį kartą gavome trijų kambarių butą, su tualetu ir vonia, ir net šiltu vandeniu!!! :). Tuo šiltu vandeniu visi ir pasinaudojam:). Arvydas su Vytu nuėjo į miestą ir užpirko gėrimėlio ir valgymėlio :). Laukia vakarienė. Po vakarienės ir gėrimėlio įvykstą fotosesija 2010 metų kalendoriui. Nuotraukytes superinės :) (kažin – vado replika) :). Aišku prie to prisidėjo puikūs modeliai :).
19 Diena 2009-08-13
Atsikėlėm ir patraukėm į Almaty turgų. Įspūdžio nepaliko, bet prisipirkom įvairių saldumynų, džiovintų vaisių, na ir kam reikėjo suvenyrų. Į nakvynės vietą grįžome per pietus, ir už 120$ grupė pajudėjo Medeo kalnų stadiono link. Tą kelione mums suorganizavo, kitos grupės vadovas, prisijungęs Korokole. Mus tą kaina pribloškė. Dviejų valandų kelionė pagal kainą prilygo aštuonių valandų važiavimui iš Sarų per Korokolą į Biškeką. Tokia realybė Kazachai gyvena daug geriau nei Kirkizai. Kazachas autobusiuko vairuotojas iš vietos nenori pajudėti be šimto dolerių. Su tuo mes susidūrėme derėdamiesi dėl transporto važiuoti į aerouostą. Po ilgų derybų pavyko kainą numušti nuo 100$ iki 53$. Motyvuoja tuo, kad jam reikės anksti keltis, nors važiuoti reikia tik pusvalandį ! Bet apie kelionę iki Medeo. Iš trijulės prie mūsų prisijungė tik du, nes trečias susirgo alergija savo vadui :), o gal kalnams. Iki Medeo važiavome pro vieną turtingiausių Almaatos rajonų. Ispudingo dydžio ir įmantrumo privatūs namai, gražios šiuolaikiškos architektūros daugiabučiai. Svarbiausia, virš kalnų kurorto visi prieinami statybai kampučiai – apstatyti. Lietuviai veržiasi prie ežerų - Kazachai į kalnus. Vietos ten nuostabios, tik lietus mūsų visos kelionė palydovas, neleido pasigrožėti atsiveriančiais vaizdais. Iškylos metu buvo planuotas dviejų valandų pasivaikščiojimas. Grupė pasidalino į dvi pagrindines grupes. Du prielipai nuėjo žiūrėti fosilijų, o mūsų grupė išėjo link perėjos pasivaikčioti. Išvykos metu tikėjomės su vairuotoju sutarti dėl važiavimo į aerouostą, bet kai jis užgiedojo kainą, tai dingo bet koks noras su juo bendrauti :). Grįžę tryse išlėkė į autobusų stotį ieškoti transporto nakčiai, kiti į kavinę išleistuvių vakarienei :). Po vakarienės krovėmės daiktelius ir nusnaudėm pora valandikių.
20 Diena 2009-08-14
Keturios valandos dvidešimt minučių mes jau prie autobusiuko, ir prieš pekias jau aerouoste. Ten renkasi visi musiškiai kurie tą dieną skrenda namo, viso 45 asmenys. Visi pasakoja savo nuotykius kalnuose. Dėl lietaus daugumai grupių nepavyko pasiekti užsiplanuotų tikslų, tik estų grupė per mėnesį įveikė visas planuotas perėjas. Vadas su dviejų pingvinų pagalba, nuo kelionės sutaupytus tengius paverčia „Finliandija“ :). Lėktuve, skrydžio metu, Linas gauna šeštą pravardę „Džonas vokeris“ (Jon walker), nes visiems išnešiojo gėrimą ir užkandėlę :). Truputi nusnaudus jau ir Ryga. Rygoje visi savais keliais. Kas į Klaipėdą, kas į Kauną, na visi į namus. Keletos asmenų laikančių kryptį į Vilnių, jau laukė autobusiukas, kuris mus vežė pro Anykščius, Molėtus į Vilnių. Nedidelis sustojimas Anykščiuose, ir dalies grupės ilgesnis sustojimas Molėtuose, kur Rasius jau buvo iškūrenęs pirtelę. Taip ir išsiskirstėm, kad dar galėtume sueiti :).
Mantvilė
Vado žodis pabaigai:
Mūsų grupė, galima sakyti jungtinė komanda. Prieš metus kartu kelevę buvo penki asmenys. Didžioji grupės naujokų dalis turėjo didesnę ar mažesnę patirtį keliavimo kalnuose, ir tik vienas kitas į kalnus įžengė pirmą kartą. Turiu pagirti juos, kad jie atsilaikė tvirtai, nepanikuodami kitą kartą pakankamai sudėtingose situacijose. Žygio metu išryškėjo dvi skirtingų fizinių duomenų asmenų grupės. Ar nuo asmens fizinių savybių, ar nuo fizinio pasirengimo pirmoji grupė „Stachanoviečiai“ (čia mano asmeniniai pastebėjimai) kurie aklimatizavosi greitai ir lenkė likusią grupės dalį „romantikus“ :). Tokia tendencija buvo juntama viso žygio metu.
Kad į Tianšanį atvykome, pajutome pirmą naktį Korokole. Dievas pamanė, kad mes nekrikštyti ir pasiuntė padidintą porciją vandens :). Planuodamas maršrutą vertinau palankiausias sąlygas, geresnį orą ir tuo pačiu didesnį grupės judėjimo greitį. Kaip matėm dažni lietūs dieną, vakare ir naktį, neleisdavo anksti išeiti iš stovyklavietės ir turėdavome anksčiau sustoti nakvynei. Dažnas rūkas ir prastoki žemėlapiai iš pirmos dienos bandė mus suklaidinti, bet grupės narių žvitrios akys ir gera orietacija kalnuose padėjo išvengti didelių nuklydimų.
Pasitraukti nuo G.Akstino viršūnės likus keliems žingsniams iki jos, privertė artėjanti audra ir visiškai pažliūgęs sniegas, kuris nupjovus šlaitą galėjo nugarmėti žemyn. Aš labai norėjau pasiekti CK nors ir nesudėtingame ruože, bent pereiti jį. Dėja gaišatis vienoje ar kitoje vietoje pakoregavo maršrutą ir turime tai ką pasiekėme.
Pirmoji diena vietoje perėjos Panoramnyj (1A) 3600m, norintys įkopė ant gubrio 3800m ir mažiausiai (1B) sudetingumo keliu. Rukas suklaidino, bet atvėrė kelią kietesniam pasivaikščiojimui. Tą dieną kai kopėme į G.Akstino viršūnę, oro sąlygos buvo palankesnės, nei būtume kopę sekančią dieną iš viršutinių lietuviškų nakvynių. Perėja Talety (1A) 3600m viskas gerai. Perėja SOAN 1 (2A) 3900m įkopėme be kuprinių. Po pietų, į pažliugusę nuo sniego perėją eiti su kuprinėmis buvo pakankamai rizikinga. Jau tą dieną buvo aišku, kad CK turime atsisakyti, tai aš dar svarčiau galimybę likti ten nakčiai ir išeiti į SOAN sekanti rytą. Pasirinktas papildomos perėjos variantas labiau tiko, nes turėjome galimybę pamatyti dar vieną perėją. Pasivaikčiojimas, stačiais žolės šlaitais, nors ir sunkus, bet visiems davė neįkainuojamą patyrimą.
Ką galiu pasakyti, kad ką mes galėjome tai, tą ir išspaudėme. Labai sunku sujugti į vieną visumą, skirtingų asmenų nevienodą kalnų pažinimą, ir tikslus. Skaitau mums tai pavyko !!.
Pasiūlymai:
Vadovas pagal savo fizinę buklę gali eiti į žygius ne ilgesnius kaip 10 dienų ir su savimi vestis „romantikus“. „Stachanoviečiams“, Arūno vadovaujamiems, organizuotis kietesnius žygius, su didesnėmis sportinėmis ambicijomis. Tą jūs galit. Kaip matom visi trokšta aukščių ir ledynų, tik ne visi tai galim pasiekti. Sunki šių metų aklimatizacija kišo lazdą tarp kojų ne vienam.
Iki susitikimo ne tik kalnuose.
Arvydas
|
|
Ukajali - Amazonės intakas.
Ramusis vandenynas, San Andres. Čia dar sugryšiu
Ica diunos - katalinomės su bagiu ir raižėm kopų smelį su lentom. Tai vadinasi sandboarding.
Canyon de Colca. Stebėjom kaip ryte kyla kondorai - didžiausi paukščiai.
Haikinom nuo Cabanaconde iki oazes. Rojus.
2009-04-08 Ko gero pati saldžiausia kiekvienam keliautojui - tai pirmoji kelionės diena. Ir ji netrukus išauš! Šį kartą metų kelionės tikslas - Pietų Amerika. Ketinu aplankyti Peru, Boliviją bei Argentiną. Peru - nes tai šalis, turtingiausia visame kontinente. Žinoma kad ne pinigais... Bolivija viena vargingiausių šalių, tačiau nenutrypta turistų ir turinti tai ko kitur nerasi. Na o Argentinoje kelionė turėtų virsti į ekspediciją. Ši kelionė skirsis nuo kitų dar ir tuo, kad bastysiuos po kalnus vienas. Bent dabar bendražygio neturiu, nebent tokį susitiksiu kelionėje. Viliuosi kad jis turės alpinisto įgudžių
Realios emocijos užplūsta, kai jauti kad jau jau prasideda... Išskrendame jau šį penktadienį ir lietuviškais kiaušiniais nepasidžiaugsiu. Sparnus keliame penkiese - Kristina, Natalija, Dalia, Vilius ir aš, Rasius. Pas kompaniją ant atgalinių bilietų puikuojasi gegužės 2 dienos data, aš padariau update iki 30.
Kelios maršruto nuotrupos. Peru laukia klasikinė, tačiau ne turistų nuvalkiotais takais. Iš karto nusitaikėm į Amazonijos džiungles, kur mūsų laukia Gilbertas. Ketiname susipažinti su tikra indėnų buitimi. Nasca, Arequipa, Cusco bus pakeliui iki didingiausios Pietų Amerikos vietos - Machu Piccho. Iki jo minsim 5 dienų Salkantay treką. Bolivijos sieną kirsime Titicaca ežeru, aplankysim Oruro ir Uyuni. Likusią kelionės dalį režisuosiu pats. Su "vietiniu" Andriumi Karpavičiumi susitiksime Catamarca aukščiausių ugnikalnių rajone.
Ketinu šiame bloge pateikti tai, kas idomiausia nutiks klajonių metu
Rasius |
|
|
|
|
